Tačiau anaiptol ne visos moterys suvokia profilaktikos svarbą ir kasdienių darbų sūkuryje randa laiko pasitikrinti sveikatą. Rugpjūtį vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos metu moterų teiraujantis apie jų kiekvienos dienos prioritetus paaiškėjo, kad svarbiau už sveikatą joms yra namų ruoša bei siekis būti atsakinga darbuotoja.

Paveldimas ne pats vėžys, bet polinkis juo sirgti

Apie tai, kad paveldėti pakitę genai gali padidinti vėžio riziką, jau nemažai kalbama ir rašoma viešojoje erdvėje. Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojos genetikės Olgos Liaugaudienės, šeimų nariai, kuriose vienas ar daugiau artimų giminaičių serga ar yra sirgę onkologinėmis ligomis, turi galimybę išsitirti genetiškai: „Jie turėtų labiau stebėti savo sveikatos pokyčius, o šių šeimų moterys labiau nei kitų privalėtų dalyvauti atrankinėje mamografinėje patikros programoje. Išties labai norėčiau moteris paraginti aktyviau naudotis galimybe pasitikrinti dėl krūties vėžio pagal valstybės finansuojamą programą.“

Pasak gydytojos genetikės, paveldimas ne pats vėžys, bet polinkis juo sirgti ir net paveldėtų genetinių pokyčių nešiotojams vėžio rizika niekuomet nėra 100 proc. garantuota: „Taip yra todėl, kad vėžiui atsirasti turi įtakos ne tik paveldėtas genetinis pokytis – geno mutacija, bet ir aplinkos veiksniai – mityba, rūkymas, alkoholis ir kt. Šiuo metu žinoma, kad individuali vėžio rizika priklauso nuo žmogaus genotipo – genų ypatumų. Šie ypatumai gali ir didinti, ir mažinti vėžio riziką.“

Geriau pas gydytoją ateiti per anksti nei – per vėlai

„Iš tiesų kalbame apie dažniausią moterų onkologinę ligą – ligą Nr.1. Todėl tam, kad įtartinus pojūčius ar pokyčius krūtyje pajutusios moterys nepultų į paniką, netaptų pačios sau gydytojomis, o kreiptųsi į medikus, mes visuomet esant galimybei stengiamės viešojoje erdvėje skleisti kuo daugiau informacijos apie krūties vėžį“, – kalba Nacionalinio vėžio instituto gydytoja chirurgė onkologė dr. Daiva Gudavičienė.