Kaimo vietose daugelis namų apšildomi krosnimi. Toks šildymo būdas ne tik labai efektyvus, bet ir nebrangus. Tačiau prieš šaltąjį sezoną būtina pasirūpinti krosnies būkle: ji turi būti hermetiška, priešingu atveju pasekmės gyventojų sveikatai gali būti tragiškos.

Kiekvieną kartą prieš baigiant kūrenti, būtina patikrinti ar kuras pilnai sudegė. Tai reikia daryti ne tik dėl taupumo, bet ir dėl sveikatos. Mat visuomet baigus kūrenti ir uždarius dūmtraukio sklendę, pradeda trūkti deguonies, nes ne visas kuras sudega. Tokiais atvejais susidaro pavojingos dujos – anglies monoksidas, kuris neišeidamas per kaminą ima sklisti į kambarius.

Anglies monoksidą (CO) kraujo hemoglobinas pasisavina 210 kartų greičiau negu deguonį. Todėl esant net mažai monoksido koncentracijai ore, kraujas pasisavina ne deguonį, o būtent šiuos nuodus. Taigi savaime suprantama, organizmas nebeatlieka svarbiausios savo funkcijos – neaprūpina kūno deguonimi. Atsiradus deguonies nepritekliui, sutrinka daugelio organų, ypatingai centrinės nervų sistemos, veikla. Pagrindinė klaida: taupyti kurą ir per anksti uždaryti sklendę. Mokslininkai nustatė, kad net ir nedidelė anglies monoksido koncentracija, patekusi į organizmą su oru, gali sukelti mirtiną pavojų, nes tai, kas nesukelia jokio efekto vienam, gali visiškai kitaip pasireikšti kitam.

Nepamirškite, kad smalkės susidaro visur, kur vyksta degimas, trūkstant deguonies. Šios dujos neturi kvapo ir yra bespalvės, todėl apsinuodyti – labai paprasta. Lengvai apsinuodijus jaučiamas pulsavimas smilkiniuose, galvos svaigimas, bendras silpnumas, pykinimas ar mieguistumas.

Vėliau, susidarius didesnei karboksihemoglobino koncentracijai, prasideda dusulys, vėmimas, gali pasireikšti traukuliai, žmogus netenka sąmonės.