„Svarbu įsidėmėti, jog žaizdų perišimus privalu atlikti įvertinus žaizdos pobūdį, infekciją. Jei žaizda švari, neinfekuota, tuomet pleistrą ar tvarstį reikėtų keisti 1 kartą per parą, naudojant hidrokoloidinį tvarstį – kas 3–7 dienas. Jei žaizda infekcinė, tuomet tvarstis turi būti keičiamas 2–3 kartus per parą. Tiek pleistrų, tiek tvarsčių negalima nuo žaizdos grubiai plėšti – antraip galite vėl ją pažeisti: prasidės kraujavimas ir žaizda gis iš naujo“, – įspėja vaistininkė.

Netinkamai prižiūrimos, blogai išvalytos žaizdos gali supūliuoti. Nesirūpinant pūliuojančia žaizda, infekcija gali išplisti į gilesnius audinius (pažeisti raumenis, kaulus). Dar viena, itin pavojinga žaizdų komplikacija – sepsis, kitaip – kraujo užkrėtimas.

„Sepsis pasireiškia karščiavimu arba kūno temperatūros sumažėjimu (iki +35,5 laipsnių), širdies ritmo sutrikimais, sumažėjusiu viršutiniu kraujospūdžiu ir paraudimais aplink žaizdą. Ne mažiau pavojinga – stabligė, kuria susergama giliai susižeidus. Jei, tvarstant žaizdą, suskaičiavote, kad nuo paskutinio stabligės skiepo praėjo daugiau kaip dešimt metų – privalu tai pasakyti gydytojui: jis paskirs skiepus ir reikiamus vaistus“, – pataria I. Norkienė.