Mokslininkai iš Kembridžo universiteto įsitikinę, kad nuo žmogaus ūgio gali priklausyti netgi... mirties priežastis. Išanalizavus 1,1 mln. žmonių, gimusių nuo 1900 iki 1960 m., duomenis apie ūgį ir mirties priežastis, rastas priežasties ir pasekmės ryšys. Pažymėtina, kad 85 % tiriamųjų buvo baltaodžiai, 93 % gyveno Šiaurės Amerikoje arba Europoje. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad bėgant laikui žmonija tampa vis aukštesnė (kas 5 metus prisideda maždaug po 0,68 mm). Vidutinis vyrų ūgis buvo 172,7 cm, o moterų – 160 cm.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kuo žmogus aukštesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jis mirs nuo vėžio. Žemo ūgio žmonės dažniau nukenčia dėl širdies problemų ir insulto. Maža to – mokslininkų teigimu, ūgis gali išduoti, kokioje socialinėje aplinkoje ir kokiomis sąlygomis užaugame, kaip maitinomės vaikystėje ir t. t. Pavyzdžiui, nedidelis ūgis neretai reiškia, kad vaikystėje maitintasi prastai, sirgta lėtinėmis infekcinėmis ligomis ir diarėja, taip pat tai gali būti patirto streso (tėvų skyrybų ir kt.) pasekmė. Žinoma, tai nereiškia, kad visi žemaūgiai vaikystėje su tuo susidūrė – ši tendencija išryškėja tik tada, kai kalbama apie didesnes imtis.

Visi šie veiksniai, darantys įtaką vystymusi vaikystėje, išduoda, ar ateityje žmogus bus sveikas ir su kokiomis problemomis jam teks susidurti. Pastebima, kad kuo aukštesnis žmogus, tuo lengviau jam įsidarbinti. Pasisekimas, susijęs ūgiu, gali paaiškinti, kodėl žemaūgiai dažniau rizikuoja mirti dėl psichikos sutrikimų.

Aukšti žmonės dažniau būna liekni, sportuoja ir mažiau rūko. Toks skirtingas gyvenimo būdas lemia tai, kad šie žmonės paprastai neturi problemų dėl kraujospūdžio ar cholesterolio lygio kraujyje. Žemaūgiai dažniau miršta dėl infarkto, insulto ir širdies ligų, tačiau vėžiu jie serga rečiau – ir tai paaiškinama tuo, kad aukštaūgių vidaus organai yra didesni (kitaip tariant, tikimybė, kad viena iš organo ląstelių gali būti vėžinė, taip pat išauga).