Daugybė žmonių – ir ypač moterų – mano, kad jų plaukų būklė bei grožis išskirtinai priklauso nuo tinkamos priežiūros ir kitų išorinių veiksnių. Žinoma, čia yra tiesos, tačiau tikrovė gerokai sudėtingesnė, nei įsivaizduojame. Derinyje su kitais simptomais, kurių mes dažnai visiškai net nesusiejame tarpusavyje, plaukai gali tapti savitu lakmuso popierėliu, tiksliai ir neretai itin akivaizdžiai įspėjančiu apie vidines organizmo problemas. Nes toli gražu ne visada plaukus gadina netinkamai parinktas šampūnas – būna, jog tą daro ir ligos.

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių situacijų.

Blankūs, sausi plaukai

Pastebėjus, jog plaukai netenka sveiko blizgesio, pirmoji į galvą šaunanti ir akivaizdžiausia priežastis kaip tik ir būna tas nelemtas šampūnas. Paprastai ji būna ir teisinga, nors tą patį lemti gali ir dažnas plaukų dažymas, karščio poveikis (naudojant plaukų žnyples, džiovintuvą, tiesintuvą).

Rudenį ir žiemą plaukai žvilgesį praranda, išsausėja, jei organizmui trūksta vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. Minėti simptomai ypač būdingi seleno, fosforo, sieros deficitui.

Norint nustatyti tikrąją priežastį, derėtų kurį laiką stebėti dantenų būklę, ar nesiformuoja dantų ėduonis. Jei taip, diagnozė aiški – reikia kreiptis į gydytoją.

Pleiskanos

Amžina problema, sudaranti aibę problemų. Nors pačios savaime pleiskanos nėra pavojingos sveikatai, jos estetiškai kenkia mūsų išvaizdai ir nuolat primena save niežuliu.

Veiksnių pleiskanoms atsirasti yra gyvas galas. Pavyzdžiui, galbūt jūs pernelyg dažnai ir dideliais kiekiais naudojate plaukų priežiūros priemones, kurios jums, be kita ko, netinka pagal odos tipą.

Taip pat pleiskanų atsiranda pernelyg žavintis dietomis. Skalpo būklė itin pablogėja, jei iš kasdienio valgiaraščio beveik visiškai pašalinami riebalai ir angliavandeniai.

Gali pleiskanų atsiradimą lemti ir vidinės organizmo problemos, tokios kaip išgyventas stiprus stresas, virškinimo trakto negalavimai arba silpnas imunitetas.

Jeigu pleiskanos – gelsvo atspalvio, tai seborėjinio dermatito požymis, o jo gydymas labai sudėtingas. Kad atsikratytumėte skalpo problemų, vien naudoti specialų šampūną nepakaks – neišvengsite apsilankymo pas gydytoją trichologą.

Plaukų išslinkimas

Egzistuoja savotiška norma, kiek plaukų gali išslinkti per dieną: 100. Išskyrus tuos gyvenimo periodus, kuomet slinkimas būna intensyvesnis – moterims tai nėštumas ir menopauzė.

Jeigu norite įsitikinti, ar jūsų ševeliūrai viskas gerai, suleiskite pirštus į plaukus iki pat šaknų ir perbraukite iki galiukų. Viskas puiku, jei rankoje lieka 1–2 plaukeliai arba išvis nė vieno. Dar normalu, jei išpešate 3–5 plaukus. Bet jeigu gerokai daugiau, vertėtų pagalvoti apie vizitą pas specialistą. Pernelyg gausus plaukų kritimas gali signalizuoti apie endokrininės sistemos problemas, nusilpusį imunitetą arba būti cukrinio diabeto pranašu.

Ploni, lūžinėjantys plaukai

Dažna daugybės moterų problema, neaplenkianti ir vyrų – tik jie dažnai „nemato reikalo“ skųstis.

Šie du faktoriai – plaukų išplonėjimas ir trapumas – gali būti netaisyklingos mitybos ir baltymų trūkumo pasekmė.

Baltymai būtini reikšmingiausiems gyvybiniams procesams. Tai tarsi mūsų kūno konstrukcijas palaikančios plytos, ir jokie kiti elementai negali jų pakeisti. Kai organizmui pradeda stigti baltymų, rimtai nukenčia ne tik plaukai, bet ir oda, nagai. Todėl būtina atkurti jų atsargas valgant daugiau vaisių, pavartoti omega-3 riebalų rūgščių.

Tačiau yra ir dar viena rimta aplinkybė, kai pradeda lūžinėti plaukai: toks simptomas būdingas Kušingo ligai. Žinoma, šis požymis nebūna vienintelis: kartu koja kojon žengia ir nemiga, per didelis kraujospūdis, nuolatiniai nugaros skausmai.

Greitai besiriebaluojantys plaukai

Dažniausiai jie išduoda nevisavertę plaukų savininko mitybą, kurioje dominuoja gyvulinės kilmės riebalai. Tokia problema sprendžiama apribojus mėsos, riebių ir keptų patiekalų kiekį. Dar reikėtų atsisakyti saldumynų, rūkytų mėsos gaminių, alkoholio, kavos.

Jeigu ką tik išvardyti būdai neveikia, gali būti, kad plaukai greitai riebaluojasi dėl sutrikusios medžiagų apykaitos, hormonų arba kepenų problemų. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją.

Anksti žylantys plaukai

Žilimą mes visi siejame su senatve. Nors žinome, jog yra ne visai taip.

Kada pražyla plaukai, iš esmės priklauso nuo genetinio polinkio. Daugeliu atvejų pirmuosius žilus plaukus pastebime po 30–40 metų, tačiau būna išimčių. Tuomet žilti pradeda jauni žmonės ir netgi paaugliai.

Baltų plaukų atsiradimas gali byloti apie patirtą didžiulį stresą, ilgalaikį pervargimą ir net apie netaisyklingą dietą, dėl kurios organizme lieka per mažai riebalų atsargų.

Moksliniai tyrimai rodo, jog visi išvardyti veiksniai aktyvuoja spartaus melanino išeikvojimo mechanizmą, taigi plaukai pražilsta gerokai anksčiau, nei turėtų.

Niežtintis skalpas

Jeigu galva ne tik niežti, bet ir užčiuopiate smulkius spuogelius, opeles ir pleiskanojimą, tai jau rimtas signalas pasikonsultuoti su dermatologu. Tokie simptomai dažniausiai vargina susirgus psoriaze arba egzema.

Jei galvos odą niežti ir tiek, jokių kitokių simptomų nėra, gali būti, jog taip pasireiškia nervų sistemos sutrikimai – pavyzdžiui, dėl didelio streso. Reikėtų pavartoti raminamųjų žolelių arbatų ir vitaminų B1 ir B6.