Taigi, galima daryti išvadą, kad sudėtiniai angliavandeniai yra kur kas naudingesni, nei paprastieji. Ir vis dėl to tai nereiškia, kad pastarųjų reikėtų visiškai atsisakyti, nes jie leidžia greitai įsisavinti gliukozę, kuri būtina galvos smegenims. Nors smegenys sudaro tik 2-4% kūno masės, iš tiesų išnaudoja apie 25% organizmui būtinos energijos. Be to, greitai įsisavinami angliavandeniai reikalingi ir tinkamam nervų sistemos funkcionavimui.

Yra atvejų, kaip be paprastųjų angliavandenių tiesiog neįmanoma išsiversti, pavyzdžiui sergant hipoglikemija, kurios metu krenta cukraus kiekis kraujyje. Taip gali nutikti ir visiškai sveikam žmogui, kurį paveikė stiprus stresas, nuovargis ar paprasčiausi atmosferos slėgio pokyčiai. Tokiu atveju pagelbėti gali paprasčiausiai cukraus gabaliukas.

Mitybos specialistai gana ilgą laiką bandė išsiaiškinti, kokios paprastųjų ir sudėtinių angliavandenių proporcijos yra tinkamos žmogaus organizmui. Galų gale buvo padaryta išvada, kad ideali pusiausvyra bus tuomet, kai įsisavinamų angliavandenių kiekis bus 1:3 (1- paprastieji, 3 – sudėtiniai).

Anot mitybos specialistų, iš angliavandenių žmogus turėtų gauti 53-60% kalorijų. Apatinė riba skirta norintiems sulieknėti, viršutinė – norintiems priaugti svorio. Tiesa, labai svarbų vaidmenį atlieka ir fizinis aktyvumas. Aktyviai sportuojantys žmonės išeikvoja gerokai daugiau energijos nei tie, kurie gyvena pasyvų gyvenimą, todėl fiziškai aktyviems gaunama  angliavandenių norma gali būti ir didesnė.

Jei norite numesti svorio, teks apriboti angliavandenių ir riebalų suvartojimą, tačiau bet kuriuo atveju iš angliavandenių organizmas turi pasisavinti ne mažiau kaip 50% kalorijų. Taigi, geriausias sprendimas – pirmenybę teikti sudėtiniams, o ne paprastiesiems angliavandeniams. Priminsime, kad sudėtiniai įsisavinami kur kas lėčiau, todėl jei norite turėti pakankami energijos, padalinkite gaunamus angliavandenius į dalis: šiek tiek pusryčiams, pietums ir vakarienei.