Sveiko gyvenimo būdo propaguotojams terminas „adaptogenai“ greičiausiai nėra naujas ir nežinomas, bet daugumą kitų žmonių jis trikdo.
 
Šį keistą žodį daugelis išgirsta atsitiktinai, pavyzdžiui: nusprendę paragauti „kažko tokio“, kas dar nėra nusibodę, užsuka į rytietiškų patiekalų restoranėlį ar vegetarišką kavinę ir išgirsta pasiūlymą atsigerti arbatos su adaptogenais. O kas tai yra iš tikrųjų?
 
Išskirtiniai augalai
 
Adaptogenai – tai daugiausia žolelės (tiesa, ne visos – tam tikros, ypatingos), taip pat kai kurie grybai ir šaknys. Jų išskirtinumas tas, kad padeda kovoti su stresu, nerimu, nemiga, nutukimu, stiprina imunitetą ir pasižymi kitomis sveikatai naudingomis savybėmis.
 
Tokios priemonės daugelį amžių buvo naudojamos ajurvedinėje ir tradicinėje kinų medicinoje bei natūropatijoje. Dabar eilė atėjo ir vakarietiškai medicinai.
 
Kininis ženšenis, šventasis (siauralapis) bazilikas, eleuterokokas (sibirietiškasis ženšenis), migdomoji vitanija, kulkšnės šaknis, šaltalankio uogos, saldymedžio šaknis, rausvoji rodiolė, kordicepsas (grybas), tikrinis blizgutis, dar vadinamas nemirtingumo grybu, – tai tik keli populiariausi iš adaptogenų.
 
Nauda įrodyta
 
Pats pavadinimas – adaptogenai – leidžia suprasti, kad šios žolelės ir grybai sugeba adaptuotis prie žmogaus organizmo poreikių. 2010 metais atlikto didelio masto tyrimo rezultatai patvirtino, kad adaptogenai pasižymi „terapiniu poveikiu, gali kovoti su streso sukeltomis ligomis ir sveikatos sutrikimais bei pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų būklę“.