Šalčio sukelta alergija – gana reta problema, tačiau ja pastaruoju metu skundžiasi vis daugiau žmonių.
Manoma, kad 15–20 proc. gyventojų nors kartą teko patirti šalčio alergiją – iš lauko atėjus į patalpą oda parausta arba ją išberia. Šia alergija dažniausiai susergama žiemą, kai šalta, vėjuota ir drėgna. Kartais liga gali kelti grėsmę gyvybei.
Liga paūmėja žiemą
Apie šalčio alergijos priežastis yra dvi nuomonės. Vieni specialistai mano, kad tai – netikroji alergija, nes šaltis, kaip fizinis reiškinys, sukelia imuninėse ląstelėse tokius pokyčius, dėl kurių atsiranda klinikinių ligos požymių.
Kiti gi tikina, kad vis dėlto organizme vyksta tikroji alerginė reakcija, susidaro gynybiniai mechanizmai – antikūnai, antigenai. Tačiau iš esmės viskas vyksta taip pat, kaip ir pirmuoju atveju, skiriasi tik pati pradžia.
Šalčio alergija serga tik keli procentai gyventojų. Bet tai yra jaunų žmonių liga, ja dažniausiai sergama nuo paauglystės iki 25–30 metų. Pavojinga tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms šalčio alergija kelia grėsmę gyvybei. Ypač, jeigu ligonis nesilaiko gydytojo nurodymų, neįvertina ligos rimtumo ir, pavyzdžiui, netinkamai apsirengę būna šaltyje, nors jam to daryti negalima. Blogiausia sergančiųjų šia alergija būklė būna tada, kai oras šaltas ir drėgnas.
Kitas ligos paūmėjimo laikotarpis būna vasarą, kai žmonės maudosi šaltame vandenyje, ypač šaltoje jūroje.
Dar blogiau, kai sergantysis šalčio alergija nardo. Išlipus į krantą jam būna silpna, svaigsta galva, niežti visą kūną, kartais ligonis net apalpsta, jam būtina iškviesti greitąją pagalbą.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai