Išberia odą
 
Šiai ligai būdinga tai, kad nuo šalčio alergijos kenčiantiems žmonėms alerginių bėrimų atsiranda ant nuo šalčio neapsaugotų vietų: rankų ir veido.
 
Užtenka alergija sergančiam žmogui ant veido nukristi keliems lietaus lašeliams ar pabūti lauke pučiant žvarbiam vėjui, ir tuojau pat parausta ar patinsta veidas, jį išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Oda atrodo kaip sudilginta, todėl liga dar vadinama dilgėline.
 
Požymiai ypač pasireiškia atšylant, pavyzdžiui, įėjus į patalpą iš šalto lauko. Vieniems ligoniams būna tik dilgėlinė, kitiems ji pasireiškia kartu su vadinamąja Kvinkės edema, t. y. atsiranda ir patinimų.
 
Gali ištinti liežuvis, gerklos, prikimti balsas, pasidaro sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys. Tai jau ne tik odos, bet ir gleivinių pažeidimas. Sutinus kvėpavimo takų gleivinei, galima uždusti.
 
Kartais jautrus šalčiui žmogus negali valgyti šalto maisto – ledų, gerti atšaldytų gėrimų. Suvalgiusiems šaltų produktų ligoniams ištinsta virškinamojo trakto, žarnyno gleivinė, gali prasidėti pilvo skausmai, viduriavimas. Daliai ligonių šalčio alergija pasireiškia sąnarių pažeidimu – ištinsta pirštai, prasideda jų sąnarių uždegimas. Bet taip atsitinka rečiau.
 
Eiga – nenuspėjama
 
Liga gali būti paveldėta arba įgyta. Pirmuoju atveju ja serga paciento tėvai ar artimi giminaičiai, tai pasireiškia ankstyvame amžiuje ir kamuoja visą gyvenimą. Įgyta alergija gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.
 
Liga gali būti pirminė, t. y. kai jos aiški priežastis nežinoma, ir antrinė – kai ji išsivysto kaip kitų ligų požymis. Ji gali pasireikšti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, infekcijomis, po imunoterapijos arba po bičių, vapsvų įgėlimo.