Šiais atvejais reikėtų gydyti pagrindinę ligą.
 
Šalčio alergijos eiga yra nenuspėjama. Liga gali atsirasti be aiškios priežasties ir lygiai taip pat nepaaiškinamai išnykti. Jos trukmė gali būti įvairi – nuo kelerių metų iki dešimtmečių. Tačiau ją gydyti reikia. Negalima laukti, kol liga kada nors pati praeis. Ji gali pradėti progresuoti, keisti savo formą, darytis pavojingesnė.
 
Alergines reakcijas gali sustiprinti kai kurie vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, taip pat ir alkoholis. Tačiau net apie 40 proc. atvejų šalčio alergijos priežasties taip ir nepavyksta nustatyti.
 
Liga nėra neįveikiama
 
Šalčio sukelta alergija vaistais gydoma kaip ir kitos alerginės ligos. Gydymą turi skirti gydytojas, nuodugniai ištyręs ligos atsiradimo priežastis. Dažniausios priežastys yra lėtinės infekcijos, parazitinės žarnyno kirmėlės ar įvairios vidaus organų ligos.
 
Būtent todėl kiekvieno šalčio alergija sergančio paciento gydymas pradedamas nuo išsamaus visų organizmo sistemų tyrimo. Ligą diagnozuoti padeda alerginis šalčio mėginys, jį gali atlikti tik medikai. Nustačius ligą ir tinkamai ją gydant, alergija išnyksta.
 
Svarbiausia profilaktinė šios ligos priemonė – saugotis šalčio. Atvėsus orams prieš išeinant į lauką būtina šiltai apsirengti, užsidėti kepurę, užsimauti pirštines. Jei lauke labai šalta, be būtino reikalo geriau iš viso neiti iš namų.
 
Odą reikia tepti kremais ar tepalais, vadinamaisiais emolientais. Jų yra labai įvairių, tačiau pagrindinės sudedamosios dalys tos pačios: riebalai, drėkinamosios medžiagos, emulsikliai, konservantai.