Norite prarasti apetitą dešrainiams? Tuomet siūlome apsilankyti „Frankfurter“ dešrelių gamykloje.
Milžiniškose metalinėse statinėse pūpso tonos kiaulienos „likučių“ (viskas, kas lieka išpjovus kumpį ir šoninę), jos sumaišomos su rožine formavimo suspensija, tuomet per metalines groteles sukrenta pertrinta vištų skerdiena ir viskas sumaišoma su vandeniu.
Į šią masę įmaišoma konservantų, kvapiųjų medžiagų, raudonos spalvos valgomųjų dažų. Viskas įmerkiama į vandenį. Pamirkius, masė suspaudžiama plastikiniuose vamzdžiuose ir paruošiama kepimui.
Tai bjaurus procesas, nes tik visą tai pamatęs supranti, kad dešrainis – perdirbtas pramoninis maistas, „prifarširuotas“ pigiausių pakaitalų.
Perkame ne bandelę su dešrele, bet bandelę su stingdyta pasta. Atsirado idėjinis judėjimas, kuris planuoja atgaivinti tikrąsias „Frankfurter“ dešreles, pagamintas iš sveikų maisto produktų.
„Frankfurter“ dešrelių istorija
Šios dešrelės pradėtos gaminti Frankfurte. Iš pradžių jos buvo gaminamos iš kiaulienos ir patiekiamos bandelėje. Žmonėms jos buvo dalijamos nemokamai per valstybines šventes. XIX amžiuje, kartu su vokiečiais emigrantais, „Frankfurter“ dešrelės „iškeliavo“ į Ameriką. Ten „mutavo“ į perdirbtą dešrelę, kokią mes valgome šiandien.
Žinoma, „amerikietiškas“ dešrelių gamybos būdas sumažino dešrainių kainą. O ir jų skonio negalėtume pavadinti bjauriu. Tačiau dažnas jų vartojimas gali sukelti baisius padarinius sveikatai. Jau dabar yra mokslinių tyrimų, kad valgant didelį kiekį dešrainių, kaip ir visų kitų apdorotos mėsos produktų, didėja rizika susirgti žarnyno vėžiu.
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai (1)