Standartinė „Frankfurter“ dešrelė sveria 35 g, o druskos joje – net 0,6 g (dešimtadalis suaugusiajam rekomenduojamo druskos kiekio per dieną). Vaikams iki trejų metų rekomenduojamas druskos kiekis per dieną neturi viršyti 2 g, o vaikams nuo 4 iki 6 metų – 3 g. Vaikai, kaip ir suaugusieji, naudodami per daug druskos, rizikuoja susirgti astma, skrandžio vėžiu, be to, padėja aukšto kraujospūdžio, trapių kaulų ligos, nutukimo rizika.

Pieno baltymai. Pieno baltymų įmaišymas į dešrelių masę, taip kaip vanduo, atlieka „klijų“ vaidmenį. Pieno baltymai sveikatai pavojaus nekelia, jeigu nesate alergiškas pieno produktams.

Kai kurių dešrelių gamyboje yra naudojami žirnių ar sojos baltymai, kurie taip pat kaip krakmolas „išpučia“ dešrelių masę ir didina baltymų kiekį.

E250 – natrio nitritas. Apdorota mėsa didina žarnyno vėžio riziką, o „draugas“ E250 prie to prisideda labiausiai. Į dešrainių masę natrio nitritas maišomas dėl mėsos šviežumo (t. y. kad mėsa nepapilkėtų), mikrobų naikinimo.

Patekę į organizmą, nitritai gali reaguoti su baltymų turtingais maisto produktais, tokiais kaip mėsa. Reakcijų metu organizme gali susidaryti n-nitrozo junginių. Kai kurie šių junginių tipai gali pažeisti DNR grandinę ar sukelti vėžį.

Kvapiosios medžiagos. Įstatymiškai, dešrelių gamintojai neprivalo etiketėje nurodyti, kokios kvapiosios medžiagos yra naudojamos gamybos procese. Daugelis naudoja dirbtinius „rūkyto produkto“ kvapus, žolelių, prieskonių, saliero bei česnako miltelius.

Keletas prekių ženklų gamyboje naudoja cheminį mononatrio glutamatą (E621) – sustiprinti skonį. E621 suteikia „mėsišką“ skonį ir dažniausiai naudojamas sriubų, padažų gamyboje bei mūsų taip pamėgtame kinietiškame maiste.