Net keturi penktadaliai žmonijos dažniau ar rečiau skundžiasi galvos skausmais. Kodėl taip yra? Ar visiems mums galvą skauda vienodai?
 
Rizikuoti neverta
 
Priežasčių galvos skausmui, kaip ir jo rūšių, yra daugybė. Ir visas jas būtų pravartu žinoti, nes pagal skausmo pobūdį ir vietą pasitelkiamos priemonės jam numalšinti.
 
Tik svarbu nepamiršti esminio dalyko: kovoti su galvos skausmais galima ir savarankiškai, bet jeigu skausmo priepuoliai pradeda dažnai kartotis, tampa reguliarūs ir gana intensyvūs ar net sunkiai pakeliami, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
 
Vienkartinį galvos skausmo priepuolį gali sukelti išoriniai veiksniai: troškus patalpos oras, alkis, emociniai arba fiziniai krūviai, šaltis, atsitiktinis apsinuodijimas įvairiais toksiškais garais (pavyzdžiui, lako, dažų, anglies dvideginio ir panašiai). Net perdozavus kai kurių vaistinių preparatų gali įsiskaudėti galvą. Tačiau kartais galvos skausmai gali būti labai rimtos ligos signalu – tada gydytojo konsultacija gyvybiškai svarbi.
 
Koks būna skausmas
 
Kad atskirtumėte pagrindines galvos skausmo rūšis ir jų požymius, iš pradžių reikėtų žinoti, kokie jie iš viso gali būti.
 
Pažintį vertėtų pradėti nuo įtampos galvos skausmų – tikros mūsų dienų rykštės. Medikai juos neoficialiai vadina atsakingų žmonių liga, nes tokie skausmai paprastai kamuoja nuolatinį stresą ir ilgalaikę emocinę įtampą darbe patiriančius pacientus. Taip pat tuos, kurie ilgai ir nepatogiai sėdi prie darbo stalo.
 
Įtampos skausmas gali prasidėti bet kurioje galvos zonoje, kol, pamažu didėdamas, apima ją visą – tarsi geležiniu lanku apjuosia, suveržia ir dar įsminga į smilkinius. Toks skausmas nėra labai intensyvus ir dažnokai pereina į kaklą, pečius. Paprastai pakanka trumpai atsikvėpti, pakeisti pozą, atsipalaiduoti, ir galvos skausmas nurimsta.
 
Tačiau jeigu įtampos skausmai pradeda stiprėti ir dažnėti, privalu apsilankyti pas gydytoją.
 
Klasterinius galvos skausmus dar lengviau diagnozuoti – jie pasireiškia ūmiais diegliais už kurios nors akies. Priepuolis tęsiasi 30–45 minutes, ir skausmas piką pasiekia prieš pat jo pabaigą.
 
Tokie skausmai paprastai siejami su galvos smegenų kraujotakos sutrikimais. O šie savo ruožtu gali būti susiję su pačiais įvairiausiais negalavimais, įskaitant ir padidėjusį arterinį kraujospūdį.
 
Klasteriniai galvos skausmai vis dėlto yra gana retas reiškinys, ir kažkodėl dažniausiai jais skundžiasi vyrai.
 
Galvos skausmas labai dažnas svečias sergant uždegiminėmis ligomis ir plinta nuo uždegimo šaltinio. Pavyzdžiui, jeigu jaučiate spaudimą kaktos ančiuose, bukas skausmas tarytum plėšia kaktą, kaltas gali būti haimoritas (ypač jeigu dar prisideda ir sloga).
 
Pasitaiko, kad skausmas plinta nuo ausies. Taip pat plėšiantis, bet dar ir pulsuojantis bei sustiprėjantis atsigulus. Be visų šių ir taip nemalonių simptomų, dar gali svaigti galva, suprastėti klausa. Tokie požymiai beveik visada perspėja apie vidinės ausies uždegimą.
 
Jeigu į galvą skausmas plinta nuo žandikaulio, reikėtų pasitikrinti, ar nėra antkaulio uždegimo, – tai yra apsilankyti pas odontologą.
 
Bet kuriuo iš ką tik minėtų atveju pirmiausia reikia gydyti ne galvos skausmą, o uždegimą. Vadinasi, neišsiversite be antibiotikų, taigi teks apsilankyti pas gydytoją.
 
Neapsaugoti net genijai
 
Taip jau susiklostė istorija, kad iš visų galvos skausmų labiausiai išgarsėjo migrena. Galbūt dėl to, kad ji kankino ne vieną iškilią istorinę asmenybę, tarp jų ir Julijų Cezarį, Levą Tolstojų, Edgarą Alaną Po, Gi de Mopasaną, Čarlzą Darviną, Fridrichą Nyčę, Piotrą Čaikovskį, Frederiką Šopeną, Zygmundą Froidą. Bet, nepaisant visų šių garsių vyrų patirtų kančių, migrena buvo ir tebėra vadinama moteriška liga.
 
Dažniausiai migrena pirmąsyk pasireiškia žmogui sulaukus 18–33 metų. Kai kurie medikai įsitikinę, kad egzistuoja į migrenas linkęs žmonių tipas: tokios asmenybės pasižymi padidintu jautrumu, įžeidumu, sąžiningumu, pretenzingumu ir nepakantumu kitų klaidoms.
 
Vieni pirmųjų migreną aprašė dar išmintingiausi senovės gydytojai Hipokratas ir Avicena. Tačiau šios ligos priežasčių tebeieškoma iki šiol, nes daugeliu atžvilgių jos vis dar lieka labai neaiškios. O štai migrenos požymiai jau labai gerai ištirti.
 
Migreniniai skausmai paprastai apima tik vieną galvos pusę, ir dažniausiai įsimeta akiduobėn arba į kaktos sritį ar smilkinį. Skausmas būna gana intensyvus, pulsuojantis, periodiškai pasikartojantis. Jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, nepakantumas ryškiai šviesai ir garsams.
 
Kartais prieš migrenos priepuolį pasireiškia ypatingi regimieji reiškiniai, pavyzdžiui, mirgantys juodi blyksniai. Arba gali išplaukti regimų objektų kontūrai, patamsėti ar pradėti mirguliuoti akyse.
 
Migrena gali kankinti žmogų nuo vieno karto per metus iki kelių priepuolių per parą. Bet vidurkis paprastai būna keli kartai per mėnesį.
 
Neimprovizuoti ir sveikai maitintis
 
Reguliarūs galvos skausmo priepuoliai mažina gyvybinį organizmo tonusą, trukdo normaliai gyventi ir dirbti. Kiek pavyko išsiaiškinti medikams, paprasti analgetikai tokių skausmų neįveikia. Tenka pasitelkti ypatingus preparatus, net antibiotikus, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, hipotenzikus – priklausomai nuo to, kokios priežastys sukelia skausminius simptomus. Dėl to yra gyvybiškai svarbu pirmiausia nustatyti diagnozę (taigi be specialisto konsultacijos niekaip neišsisuksite). Žinoma, iš pradžių vis tiek bandysite gydytis patys – tai faktas. Nors geriau to nedaryti ar bent pernelyg neužtęsti savigydos. Nes jeigu tai migrena, analgetikai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo tik laikiniai nuslopins priepuolį. Daugelį tokių pacientų iš skausmo gniaužtų pavyksta ištraukti triptanų grupės preparatais, o juos gali skirti tik gydytojas.
 
Be to, specialistas gali skirti ir daugiau nei tik medikamentinį gydymą. Pavyzdžiui, pridėti psichoterapijos, refleksoterapijos, akupunktūros kursą, masažą, fizioterapijos procedūras ir panašiai.
 
Taip pat labai daug reikšmės gydant galvos skausmus turi dieta, racionali mityba ir visiškas galvos skausmus provokuojamų produktų – šokolado, kakavos, riešutų, citrusinių vaisių, salierų, pomidorų, ankštinių daržovių, sauso raudonojo vyno, šampano, alaus – pašalinimas iš valgiaraščio.
 
Daugeliui žmonių išskirtine sveiko gyvenimo būdo svarba kovoje su galvos skausmais sunkiausia patikėti. Reguliariai sportuoti, atsikratyti žalingų įpročių, turėti širdžiai malonų pomėgį – visa tai, kaip įrodyta mokslininkų, užtikrina teigiamas emocijas, o jos apsaugo nuo naujų skausmo priepuolių. Pacientui reikia sudaryti tokias sąlygas, kad jis būtų tikras dėl rytojaus ir tikėtų galįs įveikti savo negalavimą. Tik taip, tvirtina specialistai, bus galima pamiršti sekinamus galvos skausmus.