Kai pradedame laikytis kokios nors liekninamosios dietos, visada mintyse turime užsibrėžę ir kokį nors tikslinį svorį, kurį pasiekus visas mūsų gyvenimas turėtų kardinaliai pasikeisti. Tada kiekvieną mielą dieną lipame ant svarstyklių ir, užgniaužę kvapą, stebime besiblaškančią rodyklę su baime ir viltimi sužinoti, kiek kilogramų mus dar skiria nuo svajonės.
Bet ar pastebėjote, kad kai pagaliau pasiekiame tą magiškąjį skaičių, niekas iš esmės nepasikeičia? Šmėkšteli trumpa džiaugsmo akimirka, bet jai išblėsus mes čia pat susigalvojame naują tikslinį svorį, nes kas gi, būdamas sveiko proto, atsisakys galimybės ateityje įsisprausti į DAR mažesnio dydžio džinsus.
Štai kodėl gydytojai nepailsdami kartoja: dietų laikytis reikia protingai. Nes persistengti labai lengva, o tada tik spėk atmušinėti atsakomuosius smūgius – pradedant bumerangu sugrįžtančiu antsvoriu, baigiant psichologinėmis problemomis ir mitybos sutrikimais.
Bet tuomet kyla klausimas: ką gi daryti žmonėms, kurie nėra pakvaišę dėl dietų mados, bet nori numesti kelis kilogramus, kad būtų sveikesni ir energingesni? Į ką orientuotis tokiu atveju? Ar išvis yra toks dalykas, kaip idealus kūno svoris, kurio turėtume siekti?
Anot specialistų, vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau kelios taisyklės padės orientuotis metantiesiems svorį.
Mokslas visko nepasako
Pirmasis dalykas, kurį turi įsisąmoninti su antsvoriu kovojantis žmogus, kad nėra mokslo, galinčio nurodyti, kiek jis turėtų sverti.
O kaipgi garsusis kūno masės indeksas, paklausite jūs? Jis, deja, pateikia tik apibendrintus duomenis.
Kūno masės indeksas, arba KMI, buvo sugalvotas tam, kad mokslininkai galėtų stebėti pasaulio gyventojų sveikatingumo tendencijas. Individualiems asmenims jis neturėtų būti taikomas. Ir štai pavyzdys kodėl. Jeigu mano ūgis – 165 cm, aš turėčiau sverti nuo 50 iki 68 kg, kad patekčiau į „sveiko“ KMI rėmus. Bet KMI indeksui nė motais, kad aš esu moteris ir mano sudėjimas smulkesnis, tad tas leistinas svyravimas, atitinkantis iki 30 procentų viso mano svorio, gali turėti labai neigiamų pasekmių mano sveikatai, jeigu imsiu ir priaugsiu 18 kg.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai (1)