Pasak alergologės, sergantys šienlige gali turėti maisto alergijai būdingų požymių – nuo obuolių, morkų, salierų, riešutų valgymo jiems atsiranda burnos ir gleivinių niežulys, gleivinės tinimas, taip pat gali prasidėti spazminiai pilvo skausmai ar net anafilaksinis šokas. Gydytoja pabrėžia – dėl alerginės kilmės gleivinių paburkimo galimos labai rimtos komplikacijos, tad simptomus vertinti reikėtų labai rimtai: „Dėl suvalgyto obuolio ar morkos ir patinusios gerklės vystosi gerklų edema (tinimas) ir žmogus gali uždusti, dėl suvalgytų riešutų gali įvykti anafilaksijos reakcija ir, nukritus kraujospūdžiui, žmogus gali numirti. Šių reakcijų sunkumas priklauso nuo to, kokiai žiedadulkės alergeno baltymo daliai žmogus yra alergiškas. Būtent dėl šios priežasties reikia išsitirti alergeno rūšį ir imtis gydymo bei profilaktikos priemonių“, – sako dr. V. Kvedarienė.

Ką tokiu atveju rekomenduoja medikai?

Alerginis rinitas pasižymi tuo, kad žmogui pablogėja uoslė, pagausėja išskyrų iš nosies kiekis, kamuoja nosies užburkimas, dėl kurio itin pasunkėja kvėpavimas, taip pat vargina ir nosies niežėjimas ar dažnas serijinis (iki 5–10 kartų) čiaudulys. Net 95 proc. atvejų alerginis rinitas diagnozuojamas kartu su alerginiu akių uždegimu – konjunktyvitu. Pastarojo simptomai – akių perštėjimas, paraudimas, traiškanojimas, vokų patinimas, vaikams – ausų uždegimai. Apie pusė šienlige sergančiųjų, progresuojant ligai, turi dusulio priepuolius, t. y. bronchinės astmos simptomų. Pasak alergologės dr. V. Kvedarienės, minėtų simptomų gerokai sumažėtų, jeigu alergiški žmonės pradėtų gydytis iš karto, atsiradus žiedadulkių pasklidimo laikui, o rudenį, pasibaigus žydėjimo sezonui, atvyktų tirtis ir gydytis pačių alergenų ekstraktu – imunoterapija.