Ką reikia žinoti moterims po 50-ties: kaip pagerinti fizinę ir psichologinę sveikatą

Ką reikia žinoti moterims po 50-ties: kaip pagerinti fizinę ir psichologinę sveikatą

Jei visą gyvenimą buvote aktyvi, tikėtina, kad jūsų kaulai, sąnariai ir raumenys bus gana geros būklės ir sulaukus 50 metų. Tačiau toms moterims, kurios nebuvo aktyvios, senstant gali skaudėti sąnarius dėl kremzlės susidėvėjimo, sąnario skysčio praradimo ir silpnesnių raumenų. Visgi kūno fizinę ir psichologinę sveikatą galima pagerinti ir vyresniame amžiuje.

 

Gerai atminčiai išsaugoti – Viduržemio jūros dieta

 

Vienas iš būdų išsaugoti sklandų smegenų funkcionavimą ir gerą atmintį yra laikytis Viduržemio jūros dietos, kurioje gausu: vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir sveikų riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių ir rapsų aliejaus. Taip pat patariama valgyti daugiau riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos), kad gautumėte širdžiai naudingų omega-3 riebalų rūgščių.

 

Imuninei sistemai stiprinti – kokybiškas miegas

 

Galbūt keturių valandų miegas per parą jaunesniame amžiuje ir nesukeldavo rimtesnių sveikatos problemų, tačiau kūnas negali priimti tokio piktnaudžiavimo, kai esate vyresnio amžiaus. Rekomenduojama miegoti po 7-8 valandas, jeigu norite būti puikios sveikatos ir nesirgti.

 

Miego metu jūsų imuninė sistema išskiria baltymus, vadinamus citokinais. Šių apsauginių baltymų organizmui reikia, kad galėtų kovoti, kai turite infekciją ar uždegimą arba patiriate stresą. Miego trūkumas gali sumažinti citokinų gamybą.

 

Visgi daugelis menopauzę išgyvenančių moterų patiria nemigą, nesugeba užmigti naktį. Tai yra įprastas menopauzės šalutinis poveikis ir dažniausiai atsiranda dėl menopauzės simptomų, tokių kaip – karščio bangos.

 

Moterims, kurias kamuoja nemiga dėl menopauzės (ar kitų priežasčių), patariama:

 

  • Laikytis reguliaraus miego grafiko – kasdien eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu;

     
  • Reguliariai sportuoti;

     
  • Vengti kofeino turinčių produktų;

     
  • Nemiegoti dienos metu.

     

Puikiai savijautai palaikyti – atsipalaidavimo metodai

 

Kas penkta moteris turi psichinių sveikatos sutrikimų: nerimą, depresiją. Senstant, ypač dėl hormonų pokyčių menopauzės metu, įvairūs psichiniai sutrikimai gali pasireikšti stipriau. Pateikiami patarimai, kurie padės atsipalaiduoti ir nurimti:

 

  1. Atsipalaiduokite šiltoje vonioje kartą per savaitę. Šiltas vanduo numalšins ne tik kūno skausmus, bet ir padės nurimti, pakels nuotaiką.

     
  2. Vartokite daugiau produktų, kuriuose yra magnio. Dėl patiriamo streso, jūsų organizmui gali trūkti magnio, tad patariama valgyti daugiau žalių lapinių daržovių, riešutų, sėklų, žuvies, pupelių, pilno grūdo produktų, avokadų, bananų, džiovintų vaisių.

     
  3. Skirkite bent 30 minučių pasivaikščiojimui gamtoje. Tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje gali padidinti energijos lygį, sumažinti depresiją ir pagerinti savijautą.

     

Gerai išvaizdai puoselėti – žalingų įpročių atsisakymas

 

Senstant kūnas sparčiai keičiasi: sumažėja kolageno gamyba, daugeliui moterų išsausėja oda, dėl to ji dar labiau raukšlėjasi. Specialistai pataria vyresnio amžiaus moterims:

 

  • Visuomet prieš einant į lauką pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės ir vengti deginimosi procedūrų soliariumuose. Nuo deginimosi gali atsirasti tamsios pigmentinės dėmės, kurios suteikia veidui ar kitoms kūno dalims senesnę išvaizdą. Be to, ilgesnį laiką neatsakingai deginantis saulėje ar soliariumuose, galima susirgti odos vėžiu;

     
  • Mažinti alkoholio vartojimą arba jo atsisakyti. Vyresnės moterys yra jautresnės nei vyrai alkoholio poveikiui. Ilgą laiką vartojant per daug alkoholio, ne tik suprastėja odos būklė, bet ir gali atsirasti vėžys. Alkoholis stipriai pakenkia kepenims, sukelia imuninės sistemos sutrikimus ir pažeidžia smegenis;

     
  • Nerūkyti, nes cigaretėse esančios nuodingos medžiagos anksčiau laiko pasendina odą;

     
  • Naudoti specialias drėkinančias priemones veido, kaklo ir rankų odai.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas