Renkantis gydomąją pastą, reikėtų pasikonsultuoti su odontologu arba burnos higienistu, kad jis papasakotų ne tik apie gydomąjį, bet ir galimą šalutinį pastos poveikį. Pavyzdžiui, dažniausiai periodontito profilaktikai ir gydymui naudojamas chlorheksidinas ilgainiui gali padengti dantų paviršius rusvu apnašu, kurį nuvalys tik gydytojas, o vartojant dar ilgiau yra grėsmė, kad sutriks skonio pojūčiai.
 
Kokia geriau – lietuviška ar užsienietiška?
 
Šalis, kurioje pagaminta dantų pasta, neturėtų tapti jos pasirinkimo kriterijumi. Pagrindinį dėmesį reikėtų atkreipti į dantų pastos sudėtines dalis ir individualius kiekvieno asmens poreikius. Skonis taip pat nėra paskutinėje vietoje, juk valytis dantis turi būti malonu. Jeigu kraujuoja dantenos, reikėtų rinktis antibakterinėmis medžiagoms arba žolelių ekstraktais praturtintas dantų pastas, o jeigu dantys yra pažeisti ėduonies – dantų pastos be fluoro nebus tinkamos.
 
Dažniausiai Vakarų Europoje pagamintos dantų pastos yra geresnės abrazyvumo požiūriu už tas, kurios pagamintos Rytų Europoje ar Azijoje. Taip yra todėl, kad Vakarų Europos gamintojų pastose abrazyviosios dalelės yra kokybiškesnės, smulkesnės. Su tokia pasta ne tik švariai nuvalysime dantis, bet ir maksimaliai saugosime emalį. JAV pagamintos dantų pastos gali pasižymėti didesniu abrazyvimu, nei tos, kurių galime įsigyti Europoje, todėl būtinai atsižvelkite į dantų pastos abrazyvumą ir savo dantų būklę. Esant stipresniam rūgščių poveikiui, apsinuoginusiems dantų kakleliams, didelio abrazyvumo pastos dantims gali būti per daug agresyvios.
 
Mūsų šalyje populiarios ir lietuviškos dantų pastos. Į daugelio šių pastų sudėtį įeina fluoras ir natūralios kilmės kalcio kompleksas. Tai medžiagos, stiprinančios dantų emalį, dalyvaujančios jo remineralizacijos procesuose, saugančios dantis nuo ėduonies. Tam tikros pastų rūšys yra praturtintos žolelių ekstraktais ir kitomis natūraliomis medžiagomis (propoliu, cinamonu, žaliosios arbatos veikliąja medžiaga ir kt.), todėl tinka dantenų ligų profilaktikai.