Mėsa ir jos gaminiai visada kėlė daugybę diskusijų. Tiesa, mitybos specialistų teigimu, visiškai išbraukti jos iš savo valgiaraščio nederėtų. Tačiau dažnam vartotojui kyla natūralus klausimas: kokią gi mėsą – raudoną ar baltą – rinktis, kuri iš jų vertingesnė ir kaip dažnai derėtų mėsingus patiekalus įtraukti į savo kasdienį meniu?

Mėsoje – gyvybiškai svarbus vitaminas B12

Dauguma mano, jog baltai mėsai priskiriama tik vištiena. Iš tiesų, asortimentas – kur kas platesnis, nes į šią kategoriją patenka visa paukštiena: antiena, žąsiena, kalakutiena ir pan. Pagal savo maistinę vertę ir teigiamą poveikį sveikatai paukštiena sulaukia bene daugiausia pagyrų. Tiesa, pasak specialistų, siekiant visapusiškai subalansuotos mitybos, balta mėsa valgiaraštyje turėtų atsidurti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę.

Tuo tarpu raudona mėsa, pavyzdžiui, jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena ar kita, specialistai ragina nepiktnaudžiauti, nes perteklinis jos vartojamas ne tik gali baigtis nutukimu, bet ir sukelti tam tikras ligas. Visgi saikingai vartojama – 1 ar 2 kartus per savaitę – ir teisingai paruošta mėsa gali tapti gyvybiškai svarbių naudingųjų medžiagų šaltiniu.

Pasak restoranų šefės ir sveikos gyvensenos propaguotojos Aidos Matulevičiūtės, tiek raudona, tiek balta mėsa pasižymi vienu pagrindiniu skirtumu, lyginant su išskirtinai augaline arba veganine mityba. Tai – vitaminas B12.

„Mėsoje yra gausu B12 vitamino, kuriuo žmogaus organizmas yra aprūpinamas būtent iš gyvulinės kilmės produktų. B12, arba kitaip kobalaminas, yra būtinas mūsų nervų ir kraujo ląstelėms, gyvybiškai reikalingas smegenų sveikatai ir geram imuniteto palaikymui. Medžiagų apykaitos procesai be šio vitamino taip pat streikuotų. O šio vitamino trūkumas gali sukelti bendrą organizmo išsekimą ir netgi mažakraujystę“, – pasakoja A. Matulevičiūtė. Tiesa, pasirinkusiems augalinę mitybą, rekomenduojama vartoti B12 vitamino turinčius papildus arba purškalus, taip pat į racioną įtraukti kuo daugiau žuvies ir kiaušinių.

Svarbiausias kriterijus – šviežumas

Visgi renkantis mėsą, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ne jos rūšiai, o šviežumui. Mėsa – greitai gendantis produktas, todėl renkantis jos gaminius būtina atsižvelgti į tam tikras jų savybes, o nusipirkus – stengtis kuo greičiau suvartoti.

Kaip pasakoja mėsos technologas Vitold Fedaravičius, šviežią mėsą geriausia suvartoti per parą laiko. „Jei šiandien perkate, iškart marinuokite, barstykite prieskoniais, o rytoj jau kepkite. Jei per parą neplanuojate mėsos ruošti, geriau ją dėkite į šaldymo kamerą. Pastovėjusi mėsa nebebus tokia elastinga, nes praras natūralius skysčius“, – sako mėsos technologas.

Anot V. Fedaravičiaus, šviežią mėsą pirkėjai gali nesunkiai atskirti pagal spalvą. Pavyzdžiui, kiauliena turi būti šviesiai rausva, jautiena – tamsiai rausva, o riebalai – nepageltę. Vištienos spalva nesikeičia net ir pasibaigus jos galiojimo laikui, todėl reikia atidžiai apžiūrėti ir vizualiai įvertinti, ar ji nepasidengusi glitėsiais, neperdžiūvusi. Be to, apie pasenusią mėsą išduoda ir atsiradęs blogas kvapas.

Formuokite tinkamus gaminimo įpročius

Mėsai, kaip ir daugeliui kitų produktų, galioja viena svarbi taisyklė – gaminti būtina taip, kad neprarastume visų jos maistinių savybių ir neapsunkintume savo organizmo. Restoranų šefė A. Matulevičiūtė sako, jog tiek balta, tiek raudona mėsa gaminant neturėtų skęsti riebaluose, o siekiant išgauti kuo ryškesnį patiekalo skonį, nereikėtų persistengti su prieskoniais.

„Nusipirktą mėsos dalį visada reikėtų stengtis maksimaliai išnaudoti. Pavyzdžiui, mėsą naudoti pasirinkto patiekalo gamybai, o iš kauliukų išsivirti sultinį. Kalbant apie gaminimo būdus, pirmenybę teikčiau troškinimui, nes taip išsaugoma daugiausiai maistingųjų medžiagų. Taip pat geriau atsiskleisti mėsos skoniui leidžia gaminimas orkaitėje arba grilinimas. Tiesa, tą daryti galima nebūtinai sulaukus vasaros – tiesiog įsigykite grill keptuvę ir eksperimentuokite visus metus.

Skonio prasme mažiausiai patrauklus yra virimas garuose, bet tai gali būti labai individualu, nes toks gaminimo būdas kai kuriais atvejais yra privalomas žmonėms, turintiems specialių mitybos poreikių. Kita vertus, labai svarbu, kad šalia mėsos būtų patiekiami sveikai gaminti garnyrai, šviežios daržovės“, – pataria A. Matulevičiūtė.

Lietuviškas stalas neįsivaizduojamas be mėsos

Pasak prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, besikeičiančioms mitybos tendencijoms pamažu pasiduodantys lietuviai ir toliau išlieka ištikimi tiek raudonai, tiek baltai mėsai, kurios pasirinkimai nežymiai skiriasi nuo metų laiko.

„Lietuvių skoniui geriausiai įtinka kiauliena, kurios ir nuperkama daugiausiai. Šaltuoju metų laiku pirkėjai pirmenybę teikia šoninei, o štai atšilus orams daugiau jų dėmesio sulaukia sprandinė. Veikiausiai, tam įtakos turi sulig vasara prasidedantis grilio sezonas. Nuo kiaulienos populiarumu nedaug atsilieka ir vištiena. Perkamiausios jos dalys – ketvirčiai, blauzdelės, filė, taip pat didelio susidomėjimo sulaukia ir visas viščiukas. Apskritai pirkėjams imponuoja šviežia mėsa, kuri ir sudaro didžiąją dalį pardavimų ir jai savo asortimente skiriame ypatingą dėmesį“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.