Žiema vilioja vaikus į lauką su rogutėmis, slidėmis ar pačiūžomis, tačiau tokios pramogos atneša ne tik malonių įspūdžių, bet ir rimtų iššūkių dėl vaikų sveikatos bei nelaimingų atsitikimų, kūno sumušimų, nušalimų, galūnių išnirimų ir net kaulų skilimų bei lūžių.
 
„Trečdalį vaikų nelaimingų atsitikimų žiemą sudaro įvykiai, kurie nutinka aktyviai leidžiant laiką gamtoje. Sniego išsiilgę vaikai dažnai nepamatuoja savo jėgų ir į šaltojo metų laiko pramogas neria stačia galva. Statistika rodo, kad leidžiantis nuo kalniukų slidėmis, rogutėmis ar čiuožinėjant pačiūžomis itin dažni stiprūs sumušimai bei viršutinių ir apatinių galūnių išnirimai. Neišvengiama ir skaudesnių pasekmių – kaulų lūžių“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų direktorius Gytis Matiukas.
 
G. Matiuko teigimu, vaikai paprastai nejaučia, kada šaltas oras ima daryti žalą jų sveikatai. „Pasitaiko atvejų, kai vaikai apšąla skruostus, nosį, rankų ir kojų pirštus ar net visą veidą. Dažnai termometro stulpelio temperatūrą tėvai žino, tačiau vaikų savijautai lauke yra kur kas svarbesnė meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra. Šiaurės ir rytų vėjas bei oro drėgnumas yra priežastys, kurios sukelia vaikų nušalimus. Būna, kad termometras rodo -12 laipsnių, tačiau išėję į lauką, jaučiatės tarsi būtų -21. Būtent jutimine temperatūra turėtų vadovautis tėvai“, – teigia ekspertas.
 
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovė, VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vadovė Odeta Kinčinienė atkreipia dėmesį, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką iš viso nereikėtų eiti, kai jutiminė temperatūra nukrinta žemiau -20 laipsnių. Tai, pasak medikės, leis išvengti  susirgimų ir nelaimingų atsitikimų.