„Noriu bėgti maratone, bet po kelių šimtų metrų pradeda trūkti oro. Svajoju padaryti špagatą, bet nedarau jokių tempimo pratimų. Dažnai sutelkiame dėmesį į raumeninės masės didinimą, bet pamirštame lavinti greitį. Nepriklausomai nuo to, kaip atrodome, turime vystyti visas kūno fizines savybes“, – įsitikinęs daugiau kaip dešimt metų asmeniniu treneriu dirbantis Aivaras Pekorius, tuo pačiu atsakydamas, ką sporto salėje kone kasdien veikia tie, kurie jau seniai gali pasigirti atletišku ir stipriu kūnu.
Du jų – sporto klubo „Lemon gym“ varžybų „Under armour“ nugalėtojai – tik patvirtina: mokytis gali kasdien, nesvarbu, ar sporto salės duris pravėrei pirmą, ar šimtąjį kartą, nes čia įgytos žinios labai praverčia ir kasdieniame gyvenime.
Kai žinios svarbiau už ego
20–metis Karolis Šeduikis iš Utenos jėgos trikove susidomėjo dar paauglystėje ir nors aktyviai sportuoja jau daugiau kaip penkerius metus, savęs profesionalu nelaiko. VGTU studentas juokiasi, kad jam sportas padeda atsipalaiduoti bei užmiršti kasdienius rūpesčius bei stresą, taip pat ir palaikyti formą, nes jis mėgstantis gerai ir daug pavalgyti.
„Sportas su svoriais salėje pradėjo patikti dėl asmeninių priežasčių, jog viskas priklauso tik nuo tavęs paties. Kiek pastangų įdėsi, tokį rezultatą ir pasieksi. Laikau save mėgėju ir tikrai žinau, jog nors ir patirties šiame sporte turiu daugiau nei 5 metus, tačiau tobulėti yra dar labai daug vietos“, – sako vaikinas.
Ši sporto šaka jį traukia tuo, kad čia svarbiau kaip atlieki pratimą, kad viskas būtų saugu ir taisyklinga, o ne rodyti savo ego ir galiausia susižeisti būnant net ir geros formos. Ir nors varžybose teko rungtyniauti atliekant tokius pratimus kaip pritūpimai su hanteliu, lipimas ar nulipimas nuo bokso, atsispaudimai krūtine paliečiant grindis, mirties trauka ar konceptas, K. Šeduikis išplėšė pergalę.
„Varžybos buvo atviros visiems, tad užsiregistravau šiaip pasitikrinti savo jėgas. Nesitikėjau laimėti, nes užsiimu jėgos trikove, kur svarbiausia pasiekti maksimalų vieno pakartojimo rezultatą, o šiose varžybose teko pakovoti su ištverme. Tad nustebino pirmoji vieta“, – sako jis, tarsi įrodydamas, kad taisyklingai sportuojant kūną galima paruošti bet kokiems iššūkiams. Net jei jie ištinka namuose ar universitete.
„Sportavimas padėjo suprasti labiau apie save, išmokti jausti savo kūno poreikius bei kartais praverčia ir kasdieniniuose dalykuose, kai reikia kur fiziškai padirbėti ar tiesiog teisingai stovėti/ sėdėti“, – kalbėjo K. Šeduikis.
Geriausia motyvacija – sporto universalumas
Moterų rungtyje sužibėjusi 32–iejų Justina Kozlovskaja sportuoja, kaip pati sako, jau pusę gyvenimo. Tai, kas prasidėjo nuo lengvosios atletikos, vidutinių nuotolių bėgimo, peraugo į fitnesą ir planus ateityje išbandyti save ir šios srities varžybose. Tokia įvairovė moteriai ne tik patinka, bet ir yra naudinga.
„Sportuoju 4–5 kartus per savaitę ir pratimus dažniausiai stengiuosi kaitalioti, kad organizmas nepriprastų prie vieno esamo krūvio, gautų streso ir taip galėčiau progresuoti tiek jėgos, ištvermės, tiek lankstumo pratimuose“, – pasakojo pašnekovė.
Sportas šiandien J. Kozlovskajai kaip antras darbas, gyvenimo būdas, įdomiausias hobis. Ir paaiškina: „sportas man suteikia pasitikėjimo savimi, moko disciplinos, tvirtina charakterį, ugdo užsispyrimą, ištvermę bei padeda siekti sau gyvenime iškeltų tikslų“.
Moteris daug domėjosi žmogaus anatomija, fiziologija, biomechanika, taisyklinga mityba ir kaip atlikti pratimus nedarant sau žalos ir nepatiriant traumų. Tai vasario pabaigoje jai teko įrodyti ir praktiškai, varžybų metu atliekant tokius pratimus kaip pritūpimai su gira, kamuolio metimas per petį, kojų kėlimas preso treniruoklyje bei mirties trauka.
„Lemon gym“ varžybose galėjau pasirodyti tikrai tikrai geriau ir laimėti I vietą, bet padariau daug techninių klaidų. Vienaip ar kitaip, buvo labai įdomu išbandyti save, pabendraut su sportininkais, patikrinti savo fizinį pasiruošimą, greitumą ir ištvermę. Drąsiai galiu pasakyti, kad man sporto salės žinios tikrai praverčia gyvenime įvairiose situacijose, reikalaujančiose kažkokio fizinio aktyvumo. Manau, tai ir galėtų būti daugelio geriausia motyvacija – aktyvumas praverčia“, – sako save pusiau profesionale vadinanti moteris, iš meilės sportui ir smalsumo jau baigusi ir trenerių kursus Lietuvos edukologijos universitete.
Treneris: mokykimės iš vaikų
Trenerio Aivaro Pekoriaus teigimu, tokių žmonių kaip Karolis ir Justina, kurie supranta, kad judesys yra sveikata, tik daugėja – vizualinis sporto aspektas svarbus, bet neturėtų būti svarbesnis už sveikatą.
„Kaip mėgstu sakyti, niekas negimė mokėdamas, tačiau pažiūrėkime į mažo vaiko judesius ir pamatysime, kad vaikas atlieka pritūpimą idealiai, tačiau bėgant laikui ir priklausomai nuo aplinkos veiksnių fiziologiniai gebėjimai vienaip ar kitaip pasikeičia. Todėl visada rekomenduoju pradėti sportuoti su specialistu (treneriu), kuris įvertins pajėgumus, raumenų balansą ir t.t. bei padės „pamatus“, kurie yra labai svarbūs tolesniam taisyklingam sportavimui“, – pataria jis.
Tęsdamas mintį treneris pabrėžia, kaip svarbu formuoti teisingus įgūdžius nuo ankstyvos vaikystės.
„Vaikai yra mūsų ateitis, todėl tėvai turėtų rūpintis jų kūno vystymusi ir neleisti, kad netinkama kuprinė darytų neigiamą įtaką stuburo iškrypimui, netinkama mityba lemtų nutukimą ir su tuo susijusias ligas ir pan.“, – kalbėjo A. Pekorius.
Todėl sportas neatsiejamas nuo mokymosi, nes bazinės žinios bei pratimai, kuriuos visi naudojame kasdieniame gyvenime, yra svarbiausias sveiko ir išsivysčiusio žmogaus faktorius.
„Ir šiose varžybose daug pratimų yra vienaip ar kitaip naudojami (žinoma, ne identiškai) kasdieniniame gyvenime, todėl čia buvo suteiktos galimybės patikrinti savo pajėgumą, valią, išbandyti save funkciniuose judesiuose ir ar dalyvio treniravimasis netrukdo atlikti tam tikrų pratimų, pamatyti savo silpnas vietas“, – pasakojo A. Pekorius.
Kadangi kiekvienas žmogus yra unikalus ir bendrų ir visiems tinkančių tiesų nėra, todėl visada reikėtų realiai įvertinti savo galimybės, konsultuotis tiek su savo treneriu, instruktoriumi ar kineziterapeutu – nes tik taisyklingas ir individualizuotas sportas neš naudą ir malonumą.
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų
Kitas faktas
Komentarai