Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos akušerės ginekologės doc. Kristinos Jarienės, gimdos kaklelio vėžys – tai liga, kuri ankstyvojoje stadijoje gali neturėti jokių simptomų. Rekomenduojamos reguliarios patikros gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus, kurie dažniausiai išgydomi su minimaliomis pasekmėmis reprodukcinei sveikatai. Šiai ligai atsirasti reikia ne metų ir ne trijų. Ligos atvejai, kai vėžys išsivysto per metus ar du, yra ypatingai reti. „2019 metais nuo gimdos kaklelio vėžio mirė 191 moteris. Tai yra beveik 50 moterų mažiau nei prieš 10 metų, tačiau norėtųsi, jog skaičiai būtų dar mažesni“, – sako doc. K. Jarienė. 

Kokie yra gimdos kaklelio vėžio simptomai? 

Ankstyvose stadijose gimdos kaklelio vėžys gali neturėti jokių simptomų. Jei atsiranda kažkokie neįprasti simptomai, kurių anksčiau nebuvo, didesnė tikimybė, kad bus jau ne ankstyvoji stadija. Moterys turėtų atkreipti dėmesį į kraujavimą tarp mėnesinių ar po lytinių santykių. Taip pat į nemalonaus kvapo išskyras iš makšties. Dubens ar inkstų skausmai gali signalizuoti apie jau gerokai pažengusią ligą. 

Koks išgyvenamumas, susirgus gimdos kaklelio vėžiu? 

Laiku aptikus ryškius ikivėžinius pokyčius, jie dažniausiai išgydomi beveik visoms. Deja, kai vėžys išplinta, gydymas yra sudėtingas, ilgas ir ne visada sėkmingas. Skaičiuojamas penkerių metų išgyvenamumas – kuo stadija ankstyvesnė, tuo išgyvenamumas ilgesnis. Ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų penkerių metų išgyvenamumas gali siekti 90 proc. ir daugiau. 

Tačiau tiek visuomenė, tiek gydytojai turi suprasti, jog šis vėžinis susirgimas gali būti kontroliuojamas. Yra žinomi ligos rizikos veiksniai, veikia ne viena prevencinė šios ligos programa. Išsivysčiusių šalių patirtis ir geroji praktika rodo, kad jei prevencinės programos vykdomos laiku ir organizuotai, o aptikti pokyčiai gydomi tinkamai, šios ligos dažnis ženkliai mažėja. 

Kaip reguliariai moterys turėtų tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio? 

Pagal šiuo metu Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio patikros programą tikrinamos visos moterys nuo 25 metų iki 60 metų. Moterys turi tikrintis kas 3 metus. 

Kitais metais turėtų startuoti atnaujinta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa, kuri šiek tiek skirsis nuo šiuo metu vykdomos. Siekiama patobulinti ne tik programos kokybę, bet ir valdymą. Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, 34 metų ir vyresnėms moterims galėsime atlikti ŽPV tyrimą jau pirmame patikros etape. Tai padės greičiau atrinkti moteris, kurios turi didesnę riziką susirgti šia liga. Šiuo metu visoms moterims, nepriklausomai nuo amžiaus, atliekamas citologinis tyrimas ant objektinio stiklelio. 

Kokia yra veiksmingiausia prevencija? 

Nėra vienos veiksmingiausios prevencijos priemonės, tai yra strategijų kompleksas. Vertinant šiuo metu esamas tendencijas, yra apskaičiuota, kad vakcinacija, organizuotas patikros programų vykdymas, laiku atliktas teisingas gydymas ir moters stebėjimas po jo gali padėti sumažinti šios ligos dažnį. 

Lietuvoje nuo 2016 metų visos sulaukusios vienuolikos metų mergaitės nemokamai skiepijamos vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuri gali padėti išvengti ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių ir gimdos kaklelio vėžio. Jau neabejojama, kad ŽPV yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Beje, šis virusas gali sukelti ir makšties, tarpvietės, išangės ar gerklų ikivėžines ligas bei vėžį, todėl vakcina gali apsaugoti ir nuo šių lokalizacijų ikivėžinių pokyčių ir vėžio, jei jų sukėlėjas bus žmogaus papilomos virusas. Kad vakcina būtų efektyvi ne tik asmeniui, bet ir visuomenei, kuriant taip vadinamą „bandos imunitetą“, reikėtų paskiepyti bent 80 proc. tikslinės grupės mergaičių, idealu – 90 proc. Lietuvoje apimtys siekia apie 65 proc. 

Kokius teko girdėti mitus, susijusius su gimdos kaklelio vėžiu? 

Mitų sklando įvairių, pradedant nuo viruso plitimo, galimybės juo užsikrėsti, baigiant ištikimybės seksualiniame gyvenime klausimais. 

Vienas iš labiausiai moterims nerimą keliančių mitų yra apie tai, jog vakcinacija nuo ŽPV gali būti siejama su nevaisingumu. 2019 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikė sisteminės klinikinių atvejų analizės išvadą – nerasta jokio priežastinio ryšio tarp vakcinos nuo ŽPV ir galimo nevaisingumo. Atvirkščiai, kalbant apie reprodukcinę moterų sveikatą, tiek pati ŽPV infekcija, tiek jos sąlygoti pokyčiai ar šių pokyčių gydymas, siekiant išvengti vėžio, gali sąlygoti ryškius nepageidaujamus sveikatos sutrikimus. Moters infekuotumas ŽPV infekcija didina priešlaikinio gimdymo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, vaisiaus atsilikimo augime, mažo gimimo svorio ar net vaisiaus žūties riziką, o ŽPV infekuota sperma mažina sėkmingo pastojimo dažnį. 

Šių metų sausio 18-24 dienomis yra minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Gydytojai akušeriai ginekologai rekomenduoja nedelsti ir reguliariai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Laiku aptikus ikivėžinius pokyčius ar ankstyvą ligos stadiją, gydymas gali būti sėkmingesnis.