Šv. Velykos – spalvingiausia, ryškiausia ir margiausia metų šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Kaip žinia, pagrindinis Velykų simbolis - kiaušinis, taigi šį kartą siūlome apie tai ir pakalbėti.

Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės atgydavo kartu su atgimstančia gamta, bet po pirmojo Perkūno ir vėl pasitraukdavo. Mūsų protėviams tai buvo gamtos atbudimo šventė, kuri atėjus krikščionybei, sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Žinoma, neatsiejamas Šv. Velykų simbolis – margutis. Jis nuo pagonybės laikų simbolizavo gyvybę, vaisingumą.

Visose pasaulio kultūrose kiaušiniai simbolizuoja gyvybės pradžią, derlingumą ir vaisingumą. Senovės išminčiai sakydavo lotyniškai ,,Ab ovo“ – viskas prasideda nuo kiaušinio. Kiaušinis laikomas visų pradžių pradžia.
Ką žinome apie kiaušinius?

Kiaušiniai yra vienas iš vertingiausių maisto produktų. Jame optimaliai subalansuotos visos maisto medžiagos, būtinos naujai gyvybei – paukščio embrionui – augti ir jo gyvybei palaikyti. Net 96–98 proc. kiaušinio maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno ir turi 350 kJ energijos.

Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų pilnaverčių baltymų, turinčių savo sudėtyje visas nepakeičiamąsias amino rūgštis, o biologiškai pilnaverčiai kiaušinio trynio riebalai turi daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurias organizmas gerai įsisavina. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų.