Kiekvienam, atsakingai žiūrinčiam į savo bei aplinkinių sveikatą, vertėtų turėti daugiau informacijos apie transriebalus ir su jais susijusius faktus.

Kas yra transriebalai ir kaip jie susidaro?

Šie riebalai gali susidaryti natūraliai atrajojančių gyvūnų mėsoje ar piene, tačiau labai nedideliais kiekiais, tad didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligoms neturi. Šiame straipsnyje dėmesys bus kreipiamas į pramoniniu būdu išgautus hidrintus riebalus. Tai chemiškai pakeisti augalinės kilmės riebalai, kuriuose cheminės reakcijos metu prie anglies grandinės trans padėtyje prisijungia vandenilio atomai. Taip skysti riebalai paverčiami kietais arba pusiau kietais riebalais. Transriebalų rūgščių gali susidaryti ir buitinėmis sąlygomis pakartotinai kaitinant kepti skirtą augalinį aliejų.

Kaip reikėtų atskirti transriebalus, žiūrint į maisto produktų etiketes?

Norint išvengti transriebalų, reikėtų atpažinti juos skaitant maisto produktų sudėtis. Dažniausiai jie vadinami: visiškai hidrintais, hidrolizuotais, transformuotais ar pusiau hidrintais augaliniais aliejais. Tokie būna palmių arba rapsų, rečiau – saulėgrąžų, kukurūzų aliejai, margarinas. Vis dėlto, tikrindami bulvių traškučių, margarino ar sausainių etiketes, dažnai nerasime terminų „hidrinti“ arba „transriebalai“, nors be šių riebalų tokių produktų gamyba sunkiai įsivaizduojama. Įrodymų apie šių riebalų žalą sveikai širdies ir kraujagyslių sistemai nuolat daugėja, o etiketėse, bent jau Lietuvoje, nėra privaloma įvardyti, kiek transriebalų yra maisto produktuose. Apsiribojama būtinu bendruoju ir sočiųjų riebalų kiekių nurodymu.

Kodėl transriebalai plačiai naudojami maisto pramonėje?