Ruduo – nelabai sveikatai palankus metas. Tai lyja, tai pučia šaltas vėjas, nuolat krinta temperatūra – trumpai tariant, sąlygos peršalti idealios.

Simptomai žinomi visiems: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, gerklės ir galvos skausmai... Susirgti gali kiekvienas, tačiau kai kurioms grupėms rizika sunegaluoti yra didesnė: tai vaikai iki 7 metų ir tie, kam per 60, taip pat rūkantys, moterys prieš prasidedant menstruacijoms, ir, kaip teigia psichologai, intravertai bei kerštautojai.

Anot statistikos, dažniausiai sergama rudenį. Jeigu išliekate sveiki, manykite, kad jums labai pasisekė, nes šiuo periodu tuo pasigirti gali toli gražu ne kiekvienas. Kaip apsisaugoti nuo peršalimo?

Ruduo – peršalimų metas?

Už mūsų sveikatą atsakinga imuninė sistema. Kasdien kontaktuojame su daugybe mikroorganizmų ir nesusergame tik todėl, kad ji mus saugo. Jeigu nesergame, tai reiškia, kad imuninė sistema veikia nepriekaištingai.

Ruduo kasmet ateina „netikėtai“ ir sukelia daugybę nepatogumų. Atrodo, dar visai neseniai švietė saulė, buvo šilta, o ir apsižiūrėti nespėjama, kaip užklumpa dargana. Nukritus temperatūrai, spazmuojamos kraujagyslės: tai reiškia, kad į plaučius patenka mažiau deguonies, smarkiai sumažėja apsauginių medžiagų, todėl žalingi mikroorganizmai nesnaudžia. Rezultatas – peršalimas.

Išskiriami keturi pagrindiniai veiksniai, turintys tam įtaką:

• Bendras organizmo temperatūros kritimas, kuomet šaltyje esame plonai apsirengę, arba maudomės šaltame vandenyje.
• Jautrių pėdos zonų kontaktas su šalčiu sukelia refleksinius kraujagyslių spazmus. Taip nutinka, kai, pavyzdžiui, peršlampa batai.
• Greitas šilumos „nuotekis“ gali įvykti dėl paprasčiausio skersvėjo, palietus drėgna šilta oda šaltą paviršių.
• Alveolių spazmus sukelia  geriamas ledinis vanduo ar kvėpavimas šaltu oru.