Kad organizmo imuninė sistema būtų stipri, vien tikėti sėkme neužtenka: būtinos maisto medžiagos, vitaminai ir mikroelementai.

Kaip sustiprinti imunitetą?

Visaverčiuose baltymuose yra nepakeičiamų amino rūgščių, kurios būtinos antikūnų gamybai. Įtraukite į savo racioną mėsos, žuvies, kiaušinių ir pieno produktų, augalinės kilmės baltymų (jų daug pupelėse ir riešutuose). Kiekvienam kilogramui kūno masės per dieną reikia maždaug 2 g baltymų.

Riebalai naudojami ląstelių (taip pat ir makrofagų) sienelėms, todėl neatsisakykite sviesto, žuvų taukų, augalinių aliejų.

Angliavandeniai – pagrindinis energijos šaltinis. Naudingiausi tie, kurių yra vaisiuose, daržovėse ir kruopose (be to, šie produktai turi daug ląstelienos ir vitaminų). Lengvai skaidomi ir rafinuoti angliavandeniai – tai miltų gaminiai ir saldumynai. Jie greitai virsta papildomais kilogramais, tad piktnaudžiauti nevertėtų.

B grupės vitaminais ir vitaminai A, C, E yra būtini geram imunitetui. Jų trūkumas lėtina imuninių ląstelių gamybą ir jų aktyvumą.

Vitamino A daugiausia randama raudonos ir geltonos spalvos vaisiuose bei daržovėse: morkose, abrikosuose, moliūguose. Nemažai jo ir kepenyse, svieste, kiaušinio trynyje.

Daug vitamino C turi erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankiai, petražolės, apelsinai ir rauginti kopūstai.

B grupės vitaminų turi rupi duona, saulėgrąžos, riešutai, grybai, sūris ir grikiai.

Jeigu per dieną suvartojate apie pusę kilogramo termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, galima sakyti, kad vitaminų gaunate tiek, kiek reikia. Jeigu vis dėlto jų trūksta, įsigykite papildų.

Mikroelementai (cinkas, selenas, geležis, kalcis, jodas, manganas) taip pat stiprina imuninę sistemą. Jų daug pupelėse, saulėgrąžose, neskaldytuose grūduose ir žalumynuose. 100 g šviežių žalumynų ar salotų per gali patenkinti visos dienos mikroelementų poreikį.