Tačiau lazda visada turi du galus – negalima pamiršti ir dehidratacijos. Juk su prakaitu organizmas netenka tiek skysčių, tiek druskų ir mineralinių medžiagų, būtinų įvairiems apykaitos procesams. Pavyzdžiui, ilgai ir gausiai prakaituojant organizmui ima trūkti kalio ir magnio – o tai neigiamai atsiliepia širdžiai ir smegenims (organams, kuriems ir taip tenka labai didelis krūvis). Dehidratacija tiesiogiai priklauso nuo žmogaus intensyvumo karštą dieną – pavyzdžiui, intensyvų fizinį darbą dirbantis žmogus arba sportininkas gali netekti 5-6 litrų skysčių per dieną. Vaikščiodami saulėje prakaituojame dvigubai intensyviau, negu paprastai, o greitai bėgant prakaitavimo intensyvumas padidėja iki 4-6 kartų.
 
Karšti ginčai
 
Karštis lauke veikia ne tik fizinę žmogaus būklę, bet ir psichinę sveikatą. Įrodyta, kad dėl dviem laipsniais pakilusios oro temperatūros ženkliai šokteli agresyvumas. Beje, kritinė aplinkos temperatūra – 27-30 laipsnių. Jeigu termometras rodo mažiau, žmogus lengviau susidoroja su konfliktinėmis situacijomis.
 
Taip pat reikėtų paminėti, kad karštas oras padidina adrenalino ir noradrenalino lygį kraujyje (vieniems – viena, kitiems – kita). Pirmuoju atveju žmogus tampa aktyvesnis ir jaudresnis, antruoju – pradeda „lėtinti apsukas“.
 
Specialistai turi daugybę rekomendacijų, kaip išgyventi karščius be žalos sveikatai. Pavyzdžiui, širdininkams ir tiems, kurių kraujospūdis linkęs šokinėti, į lauką reikėtų išeiti kaip galima rečiau, daugiau laiko praleisti patalpose, kuriose yra kondicionierius. Papildomai širdies veiklai palaikyti galima pradėti valgyti daržoves ir vaisius, kuriuose būtų kalio ir magnio. Ir, žinoma, nešiotis su savimi vaistus – tam atvejui, jeigu ištiktų priepuolis.