Kai saulė virsta priešu



Vilniaus visuomenės sveikatos biuras primena, kaip apsisaugoti nuo perkaitimo:

 

  • ilgesnį laiką būdami karštoje aplinkoje ar saulėje, vartokite daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys;
  • valgykite daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių;
  • venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo;
  • dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius, nepamirškite galvos apdangalo;
  • karštą dieną fizinius darbus atlikite ryte arba vakare, dirbdami neišsirenkite iki pusės; ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite tiesioginių saulės spindulių.


Fotoalerginio ir fototoksinio poveikio rizika

Nepageidaujamas saulės spindulių reakcijas gali sukelti kontaktas su tam tikrais augalais ar maisto produktais (pvz., figos lapais ar stiebais, salierais, krapais, rūtomis, Sosnovskio barščiais ir kt.). Tai vadinama fitofotodermatitu. Paprastai kyla eriteminė alerginė reakcija, kuri kartais gali būti labai stipri ir suformuoti didžiules skysčio pripildytas pūsles.

Asmenims, kurie būdami saulėje vartoja kokius nors vaistus (vietiškai ar sistemiškai), gali išsivystyti didesnio jautrumo reakcijos – jos vadinamos cheminiu fotojautrumu.

Dėl tokio nepageidaujamo poveikio žmonės, vartojantys vaistus ar tepalus, galinčius sukelti fototoksines reakcijas (kai kurie antibiotikai, priešvėžiniai preparatai, diuretikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kt.), turėtų kaip galima vengti bet kokio saulės spindulių poveikio, įskaitant ir dirbtinius UV-A spindulių šaltinius. Kontakto su saule pasekmės gali būti ne tik nemalonios kosmetiniu požiūriu (įvairūs bėrimai), bet ir pavojingos gyvybei.

3 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Kitas faktas