Oftalmologai vienbalsiai tvirtina: dėl prasto mūsų regėjimo kaltos šiandieninės technologijos, ypač – kompiuteris. Taip nekenkia nei knygos, nei telvizija, nei kinas. Nešiojančių akinius akivaizdžiai daugėja, o kiek dar naudojančių kontaktinius lęšius...

Neigiamą kompiuterio poveikį yra pajutęs kiekvienas. Priešais ekraną per dieną praleidžiantys daugiau nei po 5 valandas nuolat skundžiasi sausumo pojūčiu akyse, perštėjimu, deginimu, paraudimu, ir, žinoma, galvos skausmu.

Akių sandara tokia, kad joms tiesiog būtina žiūrėti skirtingais kampais, skirtingu atstumu. Programuotojai, grafikos dizaneriai ir kiti kompiuteriu dirbantys specialistai tokios galimybės, deja, dažniausiai neturi – jiems tenka 10 (kartais ir daugiau) valandų per dieną sėdėti įbedus žvilgsnį į vieną tašką. Natūralu, kad akys labai pavargsta, be to, susitelkęs į savo darbą žmogus tiesiog pamiršta mirksėti, o tai – būtina sąlyga, kad akys neperdžiūtų. Kaip joms pasireiškia drėgmės trūkumas – žinoma visiems, tačiau dažniausiai vis tiek nesisaugoma, tikimasi, kad nieko baisaus nenutiks.

Nepadeda regėjimui ir mūsų aplinkos sąlygos: tabako dūmai, gatvės dulkės, užterštas oras taip pat sausina akis. Dirbantiems biure kondicionierius ne draugas – kaip tikriausiai žinote, jis oro tikrai nedrėkina.

Net ir pats kokybiškiausias įprastas monitorius jūsų akių neišgelbės: vaizdas jame skiriasi nuo natūralaus. Pirmiausia, jis sudarytas iš nuolat mirksinčių pikselių. Jūsų akys to nepastebi, tačiau jaučia. Antra – vaizdas ir grafiniai elementai šviečia, o tai jas labai vargina. Trečia – spalvų spektras skiriasi nuo to, kurį maksimaliai jaučia žmogaus akis.

Jeigu norite, kad akys nepervargtų, specialistai pataria kas valandą daryti dešimties minučių pertrauką. Žinoma, tai sudėtinga, tad jeigu negalite sau leisti tokios prabangos, bent jau pamankštinkite akis: pažiūrėkite per langą į labiausiai nuo jūsų nutolusį tašką, o tada – į stiklą. Pakartokite kelis kartus.