Psichologų teigimu, paskutinės savaitės prieš ilgai lauktas atostogas – maksimalaus streso laikas. Tai metas, kai žmogus ima jaustis prietaisu, dirbančiu maksimaliu galimu pajėgumu: dar truputis ir įvyks trumpasis jungimas. Ar verta stebėtis, kad atsiranda sveikatos problemų?
Atostogauti verčia streso hormonai
Pirmoji į užsitęsusį stresą sureaguoja endokrininė – tai yra hormonų sistema, tiesiogiai priklausoma nuo mūsų psichologinės būklės.
Susikaupusios neigiamos emocijos suaktyvina žmogaus organizme pagrindinių streso hormonų – „agresyviojo“ adrenalino ir „ašaringojo“ acetilcholino – gamybą. Tiesa, vieno ar kito hormono išsiskyrimo intensyvumas pirmiausia priklauso nuo žmogaus asmenybės tipo, tačiau bet kuriuo atveju jie sukelia dviejų tipų organizmo reakciją į užsitęsusį stresą.
Simpato–adrenalinė reakcija. Ją patiriantis žmogus negali atsipalaiduoti, nuolat jaučia didžiulę įtampą – vaizdžiai tariant, tebemojuoja kumščiais muštynėms seniai pasibaigus.
Tokia reakcija paprastai būdinga cholerikams ir sangvinikams. Negydant šios būklės pasekmės gali pasireikšti širdies permušimais, „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu, skrandžio ir kasos veiklos sutrikimais.
Gastroenterologai teigia, kad esant lėtinio streso būklei kasa, sutrikus tulžies išsiskyrimui ir dėl to padidėjus skrandžio rūgštingumui, ima… virškinti pati save.
Acetilcholinė reakcija panaši į trumpalaikę „mirtį“: žmogus visiškai netenka jėgų, jį kamuoja liūdesys, nenoras ką nors daryti nei bendrauti. Į tokias būkles ypač linkę melancholikai. Kiek rečiau – flegmatikai (nes stresai labai retai sudirgina jų nervų sistemą).
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai