Visi žinome, kad depresija – sunki ir sunkiai pagydoma liga, su kuria dauguma žmonių taip ir nugyvena, tačiau tai ne visiškai tiesa.

Pasirodo, kad, be ilgalaikių depresijų, dar būna ir trumpalaikės, trunkančios vos dieną ar net tik kelias valandas. Jos taip ir vadinamos – mikrodepresijomis. Nors pirmasis šį terminą dar sovietiniais laikais įvedė rusas psichologas ir psichiatras Vladimiras Levis (ir įspėjo, kad nesiimant jokių priemonių mikrodepresija gali lengvai peraugti į „juodą melancholiją“), tokią diagnozę ir mūsų laikais išgirsi nelabai dažnai.

Kaipgi atskirti tokią trumpalaikę depresiją nuo tiesiog prastos nuotaikos ir svarbiausia – kokių priemonių imtis, kad ją įveiktume?

Nuo „mikro“ prie „makro“

Psichiatrai skundžiasi, jog mūsų laikais frazė „man depresija“ jau tapo mediciniškai nieko nereiškiančiu štampu. Esą pacientai šiuo žodžiu dabar apibūdina bet kokį negalavimą ar net blogą nuotaiką. Tačiau tikroji depresija, nepriklausomai nuo to, kiek ji tęsiasi, – metus ar vieną dieną, – pasireiškia trimis simptomais, leidžiančiais atskirti ją kad ir nuo neurozės ar priešmenstruacinio sindromo. Tai sulėtėję judesiai, sumažėjęs intelektinis aktyvumas ir liūdesys (kuris gali būti ūmus arba užslėptas). Jeigu yra tik vienas simptomas, viskas dar nėra taip rimta. Tačiau jei du arba trys, būtina imtis priemonių, kad „mikro“ depresija nevirstų „makro“.

Ieškokite priežasties

Priežastis, kodėl depresuojate, visada yra. Labiausiai tikėtina, kad netolimoje praeityje nutiko kažkas tokio (nebūtinai vienas įvykis – jų galėjo būti ir daugiau), kas vėl atvėrė buvusią sielos žaizdą, išmušė iš vėžių. Todėl pasistenkite prisiminti, kada tiksliai jus užklupo slogulys, o paskui – kas nutiko savaitę prieš. Gal darbe įvyko konfliktas, su kuo nors susipykote. Lengva nebus, nes mikrodepresijos priežastys dažnai būna itin subtilios ir užslėptos. Pavyzdžiui, artėjant gimtadieniui ar buvusių bendraklasių susitikimui į galvą pradėjo lįsti mintys apie tai, kaip viskas greitai baigiasi: grožis, jaunystė, galiausiai ir pats gyvenimas. O kartu su juo – ir visos galimybės, kuriomis nespėjome pasinaudoti.