XIX amžiuje statistinis europietis per metus suvartodavo apie 2 kg gryno cukraus, XX amžiuje vienam žmogui tekdavo jau po 17 kg per metus, o XXI-ame – jau ir po 40 kg. Kuo tai gresia ir ką daryti?
Saldūs nuodai
Nesaikingas saldumynų vartojimas kenkia ne tik odai, dantims ir figūrai, bet ir visam organizmui apskritai: nukenčia imunitetas (cukraus perteklius kliudo įsisavinti svarbiausius mikroelementus, išplauna iš organizmo B grupės vitaminus), didėja 2-ojo tipo diabeto, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dideli saldumynų kiekiai – tai didelis krūvis kepenims ir kaulams bei sąnariams (išplaunamas kalcis), taip pat kasai, skrandžiui. Dėl nesaikingo saldumynų vartojimo sutrinka neuromediatorių (serotonino, dopamino) balansas, dėl ko žmogus tampa agresyvesnis ar puola į depresiją, blogėja žarnyno darbas, prasideda priešlaikinis senėjimas, išauga onkologinių ligų tikimybė.
Tie, kurie nepiktnaudžiauja saldžiais kepiniais ir viso labo pasisaldina cukrumi kavą ir arbatą, klaidingai mano, kad cukraus suvartoja mažai – o juk iš tikrųjų jo gausu gaiviuosiuose gėrimuose, sultyse, padažuose, jogurtuose ir net mėsos pusgaminiuose.
Dažniausios klaidos
Gydytojų teigimu, grynas cukrus organizmui nereikalingas – mums visiškai užtenka paprastųjų cukrų, kurių gausu įprastuose maisto produktuose (net ir nesaldžiuose). Atsisakyti nereikalingo cukraus bus į naudą, bet daryti tai reikia laikantis kelių taisyklių:
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.
Kitas faktas
Komentarai