Kad ir kaip saugotum vaiką nuo ligų ir nelaimių, kartais vis dėlto nepasiseka ir atžala dėl vienų ar kitų priežasčių atsiduria ligoninėje arba poliklinikoje. O čia, kaip žinia, mažiesiems dažniausiai visiškai nepatinka, atrodo baisu. Vaikai verkia, prašosi paimami namo, o mamos tik bejėgiškai skėsčioja rankom arba ima kurti pasakas apie tai, kaip čia iš tikrųjų smagu, kiek galima susirasti draugų ir panašiai. Suprantama, kad jos nori tik gero, tačiau neretai padėtį tik dar labiau pablogina. Kaip bendrauti su ligoninėje gulinčia arba į polikliniką atėjusia atžala ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų?

Vaikas bijo nežinomybės. Niekada jo neapgaudinėk

Nereikia slėpti nuo mažylio, kad einate į polikliniką pas gydytoją arba važiuojate į ligoninę operacijai, nes antraip vaikutis manys, kad jeigu tu kažką nutylėjai ir nepasakei, vadinasi, jam ten darys kažką labai baisaus. Vaikų fantazija labai laki, tad iš musės gali padaryti dramblį, ir tu jau niekaip nebeįtikinsi, kad baimintis nėra jokio pagrindo. Geriau smulkiai nupasakok, ką veiksite poliklinikoje. Jeigu reikia paimti kraujo arba pasiskiepyti – pasakyk, kad gali truputį paskaudėti, tačiau tai ilgai netruks. Jeigu vaiko laukia operacija, nepasakok apie tai, ką darys gydytojas, o pasakyk tik tiek, kad mažylis užmigs, o kai jis nubus, tu būsi šalia. Ir savo pažado laikykis! Negalima prarasti atžalos pasitikėjimo.

Sūnelis arba dukrytė perims tavo ramybę ir pasitikėjimą

Panaikink asociacijų grandinę: ligoninė – skausmas, baimė, pavojus. Pakeisk ją kita: ligoninė – pagalba, palengvėjimas, pasveikimas. Formuok pozityvų požiūrį tiek į sveikatą, tiek į gydytojų darbą. Prieš operaciją turi susiimti: tavo vaikas yra specialistų rankose. Jie padarys viską, kas įmanoma, kad jam padėtų.