Peršalimo ligos – dažnos šaltojo metų laiko palydovės. Jas paprastai sukelia virusai (vien slogą sukeliančio rinoviruso suskaičiuojama apie 100 potipių). Nors peršalimo simptomai ne visada sutampa, tris pagrindinius tikriausiai žinote ir jūs: tai karščiavimas, sloga ir kosulys. Ką daryti, jei atsibudę pajutote, kad nebegalite prakvėpuoti, jums skauda gerklę ir ašaroja akys? Ir kaip atskirti, ar tai banalus peršalimas, ar vis dėlto gripas?

Kaltinti reikia virusus

Tiek peršalimą, tiek gripą sukelia virusai. Peršalimą sukelia rinovirusas, paragripo, sincitinis virusas, kt., gripą – nuolat mutuojantys gripo virusai, todėl kiekvieną sezoną cirkuliuoja vis kita gripo viruso atmaina. Tik štai simptomai abiem atvejais bus panašūs: padidėjusi kūno temperatūra, sloga, kosulys, gerklės ir raumenų skausmai, ir t.t.

Gripas ar peršalimas?

Kadangi simptomai panašūs, atskirti, ar susirgote gripu, ar peršalote, gali būti sudėtinga.

Išskirtinis gripo požymis – staigi ligos pradžia: ligoniui staiga pakyla gana aukšta temperatūra (iki 40 laipsnių), jį krečia šaltis, lenkia prie žemės. Žmogui gali skaudėti gerklę, prasidėti kosulys, tačiau slogos pirmosiomis gripo dienomis dažniausiai nebūna.

Peršalimas vystosi ne taip sparčiai, temperatūra ne tokia aukšta, tačiau nuo pat pirmųjų dienų ligonį kankina sloga.

Raumenų, ypač pečių srities, sąnarių, akių obuolių skausmai dažniau vargina sergant gripu, tačiau labai sunkaus peršalimo atveju simptomai gali būti tokie pat stiprūs.

Kaip sumažinti virusinių ligų riziką?

Gripas ir peršalimas – užkrečiamosios ligos, plintančios oro-lašeliniu būdu. Norite užkirsti joms kelią? Venkite kontaktų su sergančiaisiais, epidemijų metu – nesilankykite masinio susibūrimo vietose, grįžę iš lauko nepamirškite nusiplauti rankas. Taip pat dažniau vėdinkite patalpas – šildymo sezono metu oras jose būna itin sausas, o taupydami šilumą žmonės apie būtinybę vėdinti neretai pamiršta visiškai.