Kasmet vis daugiau lietuvių kelionių metu užsikrečia virusiniu hepatitu A ir taip didina šios infekcijos plitimo bei protrūkių riziką šalyje. Kepenų uždegimą sukeliančios infekcijos būtų galima išvengti, jeigu žmonės prieš kelionę pasikonsultuotų su gydytoju dėl galimų profilaktikos priemonių.

Pastaruoju metu netylant kalboms apie skiepus, visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į mokslo pažangą, dėl kurios šiandien turime galimybę apsisaugoti nuo įvairių ligų.

„Skiepijimas, kaip profilaktikos priemonė, pasaulyje yra sėkmingai naudojamas jau kelis šimtus metų ir šiandien vakcinacija gali padėti išvengti beveik 30 ligų, taip išsaugant nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių per metus. Kartu su inovacijomis atsirado galimybė apsisaugoti ne tik nuo tymų, poliomielito, raudonukės, bet ir daugybės kitų užkrečiamųjų ligų. Reikėtų įvertinti skiepų teikiamą naudą, nes kartais tai gali būti vienkartinė investicija į žmogaus sveikatos apsaugą visam likusiam gyvenimui“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės (IFPA) direktorė.

Medicinos specialistų teigimu, mažėjant pasiskiepijusių žmonių skaičiui, Lietuvoje auga ne tik tymų, raudonukės, bet ir įvairių virusinių infekcijų protrūkių rizika. Tokiai situacijai įtakos turi ir profilaktika nepasirūpinantys keliautojai.

„Šiuo metu virusinis hepatitas A, kuris sukelia kepenų uždegimą, Lietuvoje dažniausiai yra įvežtinis. Tai reiškia, kad daugiausiai juo užsikrečiama svečiuojantis užsienio šalyse arba užsieniečiams atvykus į Lietuvą iš tų valstybių, kuriose liga yra labiau paplitusi“, – teigia Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.

Visame pasaulyje kelionių medicinos ekspertai rekomenduoja prieš keliaujant individualiai pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, kokias profilaktikos priemones reikėtų pasirinkti – skiepus, profilaktiką vaistiniais preparatais ar kitas nespecifines profilaktikos priemones, kaip, pavyzdžiui, tinklelius nuo uodų ar repelentus.

„Negalima nubrėžti tokių gairių, kurios tiktų visiems. Turime atsižvelgti į keliautojo amžių, kelionės pobūdį, jos trukmę ir paties žmogaus įpročius. Profilaktinių skiepų ir kitų priemonių parinkimas keliautojui tik iš dalies priklauso nuo geografinio regiono, į kurį vykstama. Labai svarbūs ir kiti veiksniai, kaip anksčiau persirgtos ligos, įskiepyti skiepai, keliavimo būdas, pomėgiai, trukmė, tikslas ir kiti aspektai“, – sako prof. L. Jančorienė.

Statistiniai paskaičiavimai rodo, kad keliautojui vykstant į besivystantį kraštą ir ketinant jame praleisti daugiau nei mėnesį, yra apie 50 proc. tikimybė susirgti infekcinės kilmės žarnyno uždegimu.

Hepatitas A ir vidurių šiltinė yra dažniausios per maistą ir vandenį plintančios infekcijos, nuo kurių keliautojai gali apsisaugoti vakcinomis. Nuo hepatito A žmogus skiepijamas du kartus, po pirmojo skiepo jau susidaro apsauga, tačiau ji truktų trumpai. Po 6–12 mėnesių įskiepijus antrąją vakcinos dozę, apsauga nuo hepatito A suteikiama visam likusiam gyvenimui.

„Abi infekcijos plinta fekaliniu – oraliniu keliu, tačiau dažniau pasitaiko hepatitas A, kuriuo galima užsikrėsti valgant termiškai neapdorotą maistą, ypač, jūros gėrybės, geriant nesaugų vandenį arba per kontaktą nuo kito sergančiojo. Ši infekcija gali pasitaikyti Viduržemio jūros baseino šalyse, Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, ja užsikrėsti galima net ir prabangiame Egipto restorane, mėgaujantis termiškai neapdorotais moliuskais“, – pasakoja profesorė.

Keliautojams yra reikšmingos ir oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, iš kurių dažniausia yra gripas. Kita infekcijų grupė, susijusi su kelionėmis yra vektorių (uodų, erkių ir kitų nariuotakojų) pernešamas infekcijas. Atsižvelgiant į šių infekcijų paplitimą ir riziką, medikai individualiai rekomenduoja atitinkamas specifinės apsaugos priemones – skiepus arba maliarijos chemoprofilaktiką vaistais.

Aktyvų laisvalaikį mėgstantiems keliautojams reikėtų nepamiršti apsaugos nuo difterijos ir stabligės. Lietuvos piliečiams ši vakcina yra valstybės kompensuojama vieną kartą kas 10 metų. Pasinaudoti šia galimybe gali gyventojai nuo 25 metų amžiaus, kuomet praeina dešimtmetis po paskutinės vakcinos, įskiepytos 15-16 metų paaugliams pagal Nacionalinį skiepų kalendorių.

Specifinės imunoprofilaktikos priemonės parenkamos individualiai, įvertintus infekcijos dažnį ir pobūdį šalyje, į kurią ketinama vykti, bei infekcijos sukeliamų pasekmių riziką. Investicija į vakciną gali padėti apsaugoti tiek vaikus, tiek suaugusius asmenis nuo įvairių infekcinės kilmės susirgimų, jų komplikacijų ir mirčių.