Širdies ir kraujagyslių ligos – tai pagrindinė mirčių Lietuvoje priežastis. Medikų teigimu, šiltuoju metų laiku besiskundžiančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičius išauga. Kaip prižiūrėti sveikatą ir ką daryti, kad išvengtume su širdimi susijusių sveikatos problemų?

Statistiškai, širdies ir kraujagyslių ligos vis dar labiausiai lietuvius kamuojančių ligų sąrašo viršūnėje. Tokie sveikatos sutrikimai gali sukelti nedarbingumą, neretai – baigtis mirtimi.

Pasak vaistininkės Ingos Norkienės, jeigu vasarą aplanko šiltesni ir tvankesni orai, žmonės pastebimai dažniau skundžiasi širdies ir kraujagyslių ligomis. Hipertonine liga sergantiems žmonėms tokiu metu sunkiau, nes dėl karščių sunkiau kontroliuoti kraujospūdį, organizmas gali netekti tam tikrų mineralų, apsunksta širdies darbas. Kai kuriems žmonėms – priešingai, spaudimas nukrinta, o tokiu atveju be medikų pagalbos jį pakelti sunku. Paradoksalu, bet kartais hipertonine liga sergantys žmonės karštomis dienomis turi riboti išgeriamų skysčių kiekį, nes tam tikrais atvejais skysčiai nepasišalina iš organizmo ir pasunkėja širdies veikla.

„Užklupus karštiems orams reikėtų stengtis būti vėsesnėse vietose, rengtis lengvais, natūralaus pluošto drabužiais. Visgi, reikėtų nepersistengti kondicionuoti patalpų, nes per daug atsišaldžius (patalpų ir lauko temperatūra neturėtų skirtis daugiau 7 laipsnių) galima susidurti su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip peršalimas. Taip pat svarbu palaikyti tinkamą mitybą, valgyti lengvai virškinamą maistą, kad organizmas neišeikvotų daug energijos; gerti mineralinį vandenį, palaikyti mineralų organizme balansą. Suaugusiam žmogui reikėtų gerti du litrus vandens, bet jeigu žmogus serga hipertonine liga, kiek vandens išgerti turėtų nurodyti gydytojas kardiologas. Visiems vyrams nuo maždaug 40 metų amžiaus reikėtų apsilankyti pas gydytojus ir patikrinti širdies ir kraujagyslių būklę. Vyrams egzistuoja specialios sveikatos patikrinimo programos, susijusios su širdies sveikata, nes vyrai nuo maždaug tokio amžiaus patenka į rizikos grupę“, - pasakoja vaistininkė I. Norkienė.

Kaip sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę?

1. Kontroliuokite kraujo spaudimą. Aukštas kraujospūdis yra vienas pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių. Svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį – sveikai besijaučiantiems rekomenduojama tai daryti bent kartą per metus, bet daugumai suaugusiųjų ir dažniau, ypač jei žmogus linkęs į aukštą kraujo spaudimą. Svarbu ir imtis veiksmų, įskaitant gyvenimo būdo pokyčius, siekiant užkirsti kelią aukštam kraujospūdžiui ir jį kontroliuoti.

2. Kontroliuokite cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Didelis cholesterolio kiekis gali užkimšti arterijas ir padidinti širdies ligų riziką. Gyvenimo būdo pokyčiai ir vaistai (jei reikia) gali sumažinti cholesterolio kiekį. Trigliceridai yra dar vienas riebalų tipas kraujyje. Didelis šių riebalų kiekis taip pat gali padidinti vainikinių arterijų ligų riziką, ypač moterims.

3. Kovokite su antsvoriu. Antsvoris ar nutukimas gali padidinti širdies ligų riziką. Taip yra daugiausia dėl to, nes antsvoris yra susijęs su kitais širdies ligų rizikos veiksniais, įskaitant aukštą cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, aukštą kraujo spaudimą ir diabetą. Kontroliuodami kūno svorį galite išvengti šių grėsmių.

4. Sveikai maitinkitės. Stenkitės apriboti daug sočiųjų riebalų, druskos, pridėtinio cukraus turinčių maisto produktų kiekį. Valgykite daug šviežių vaisių, daržovių ir skaidulinio maisto. Tai gali padėti sumažinti kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje.

5. Reguliariai mankštinkitės. Sportas turi daug privalumų, įskaitant širdies stiprinimą ir kraujo apytakos gerinimą. Mankštinimasis taip pat gali padėti išlaikyti sveiką svorį ir sumažinti cholesterolio kiekį bei kraujo spaudimą. Visa tai gali sumažinti širdies ligų riziką.

6. Saikingai vartokite alkoholį. Per dažnas alkoholio vartojimas gali padidinti kraujo spaudimą, taip pat alkoholis suteikia papildomų kalorijų, kurios gali sukelti svorio didėjimą.

7. Nerūkykite. Cigarečių rūkymas padidina kraujospūdį ir didina grėsmę būti ištiktam širdies smūgio bei insulto. Rūkalų atsisakymas sumažins riziką susirgti širdies ligomis. Jei sunku mesti savarankiškai, tai padaryti padėti gali šeimos gydytojas.

8. Valdykite stresą. Stresas gali būti susijęs su daugybe širdies problemų. Jis didina širdies kraujospūdį, o labai didelis stresas gali būti širdies smūgio katalizatorius. Be to, būdai, kurie „padeda“ susidoroti su stresu, pvz., nervinis valgymas, alkoholio vartojimas ir rūkymas taip pat kenkia jūsų širdžiai. Specialistai stresą malšinti pataria įvairiomis meditacijomis, mėgstamomis ir ramiomis veiklomis, sportu, muzika. Jei nepadeda tokios atsipalaidavimo priemonės nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jie išklausys ir patars, o prireikus skirs gydymą.

9. Gydykite diabetą. Cukrinio diabetas padvigubina riziką susirgti širdies ligomis. Taip yra dėl to, nes ilgainiui dideli cukraus kiekiai kraujyje gali pakenkti jūsų kraujagyslėms ir nervams, kurie kontroliuoja širdies darbą. Taigi, svarbu išsitirti dėl diabeto, o sergantiems šia liga – ją kontroliuoti.

10. Išsimiegokite. Jei nemiegate pakankamai, didinate aukšto kraujospūdžio, nutukimo ir diabeto riziką. Daugumai suaugusiųjų per naktį reikia miegoti maždaug 7–9 valandas. Jei susiduriate su miego problemomis, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris patars, kaip išugdyti tinkamus miego įpročius.

Kada kreiptis pagalbos?

Kai kurie simptomai pranašauja insultą arbą infarktą. Pajutus tokius simptomus reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Insultą galima įtarti, jeigu sutrinka pusiausvyra ir koordinacija, nutirpsta viena kūno pusė, pakinta gebėjimas kalbėti – žmogus sunkiai taria žodžius ar sunkiai supranta, ką kalba kiti, sutrinka regėjimas, pradeda pykinti ar pasidaro sunku ryti, užklumpa stiprus galvos skausmas.

Infarkto požymiai yra stiprus, skausmas už krūtinkaulio, kuris plinta į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, ranką, kaklą ar pilvą. Suskubkite kviesti pagalbą, jei kankina dusulys, trūksta oro, išmuša šaltas prakaitas, pykina, svaigsta galva.