3. Ilgas „palūkanų“ laukimas. Žmogui svarbiausi tie darbai, kurie kaip galima anksčiau duoda naudos ir pasitenkinimo. Tai reiškia, kad kuo ilgiau laukiama apdovanojimo, įvertinimo (tiek moraline prasme, tiek materialine), tuo silpnesnė yra motyvacija. Pavyzdys: malonumą patirsite iš karto, kai tik suplausite indus ar perskaitysite draugų atsiliepimus socialiniame puslapyje, tačiau jo teks palaukti, jeigu norėdami numesti svorio nuspręsite keletą mėnesių mankštintis.
4. Nerimo lygis. Kuo labiau nervinsitės artėjant galutiniam terminui, tuo prasčiau seksis darbas. Šiuo atveju būtent nerimas verčia purtytis darbo.
Anot šios teorijos, motyvacijos lygį galima pavaizduoti formule AB/CD (originale – EV/GD: expectancy*value/impulsiveness*delay). Kuo didesni A, B ir kuo mažesni C,D, tuo stipresnė yra motyvacija.
Žinoma, su šia teorija sutinka toli gražu ne visi psichologai, tačiau tenka pripažinti, kad tiesos joje vis dėlto yra.
Priklausomybė nuo adrenalino
Paradoksalu, tačiau kai kurie jaučia malonumą, kai viską padaro vienu ypu pačią paskutinę akimirką.
Tai savotiška priklausomybė nuo adrenalino – priartėjama prie kritinio taško, žmogus patiria paniką, į jo kraują išskiriamas adrenalinas, ir darbas padaromas labai greitai ir su dideliu entuziazmu. Po to juntamas pasitenkinimas, kad dar kartą pavyko išsisukti. Visa tai labai gerai pažįstama studentams, kurie paskubomis rašė savo baigiamąjį darbą.
Blogai tai, kad ilgainiui žmogus elgtis kitaip ir nebesugeba, o tokio gyvenimo ritmas kenkia organizmui ir darbo kokybei. Gali atsirasti iliuzija, kad viskas idealu, tačiau iš tiesų viskas kiek kitaip. Tokio asmens nereikia nei skubėti smerkti, nei teisinti.
Jei be perstojo rėktum 8 metus, 7 mėnesius ir 6 dienas, tai pagamintum pakankamai energijos užvirinti vandenį vienam kavos puodeliui
Kitas faktas
Komentarai (1)