Cukrinis diabetas yra lėtinė, medžiagų apykaitos liga, kuriai būdingas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (arba cukraus kiekis kraujyje), kuris ilgainiui sukelia rimtą širdies, kraujagyslių, akių, inkstų ir nervų pažeidimą. Dažniausias yra 2 tipo cukrinis diabetas, kuris atsiranda, kai organizmas tampa atsparus insulinui arba negamina pakankamai insulino.
Cukrinio diabeto statistika – serga šimtai milijonai žmonių
Per pastaruosius tris dešimtmečius 2 tipo cukrinio diabeto paplitimas dramatiškai išaugo visame pasaulyje. 1 tipo cukrinis diabetas, kažkada žinomas kaip nepilnamečių diabetas arba nuo insulino priklausomas diabetas, yra lėtinė būklė, kai kasa pati gamina mažai insulino arba jo visai negamina. Deja, pastebimas ir šio tipo diabeto augimas tarp jaunesnių nei 20 metų asmenų.
Apie 422 milijonus žmonių visame pasaulyje serga cukriniu diabetu, dauguma jų gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Manoma, kad taip yra dėl to, kad mažiau uždirbantys žmonės neskiria pakankamai pajamų kokybiškam ir sveikam maistui, dažniau perka perdirbtus produktus, daugiau vartoja nesveikų saldžiųjų gėrimų. Pasaulyje yra sutartas bendras gydytojų tikslas iki 2025 m. sustabdyti tolimesnį diabeto ir nutukimo augimą. Siekiama, kad suaugusieji, ypač jaunimas, koreguotų savo gyvenimo būdą, mitybą.
Rekomenduojama mityba, siekiant palaikyti normalų cukraus kiekį
Jau sergantiems diabetu ar norintiems išvengti šios ligos, rekomenduojamas mitybos planas yra toks:
Valgyti kuo daugiau šių daržovių – brokolių, morkų, žalumynų, paprikų, pomidorų, bulvių, kukurūzų ir žirnelių.
Įtraukti į savo racioną vaisių – apelsinų, melionų, obuolių, bananų ir uogų (ypač vynuogių).
Vartoti sveikus grūdus, kurie turėtų sudaryti bent pusę dienos suvartojamo maisto normos. Rekomenduojama valgyti:kviečius, ryžius, avižas, kukurūzų miltus, miežius ir kvinoją.
Valgyti šiuos baltymų turinčius produktus – liesą mėsą, t. y. vištieną ar kalakutieną be odos, žuvį, kiaušinius, riešutus (ypač žemės riešutus), pupeles, avinžirnius, tofu.
Įtraukti į savo mitybos racioną šiuos pieno produktus – neriebų pieną arba liesų jogurtą, sūrį, jei netoleruojate laktozės.
Maistas ir gėrimai, kurių suvartojamą kiekį patariama apriboti:
Keptas maistas ir kiti maisto produktai, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų ir transriebalų;
Produktai, turintys daug druskos;
Saldumynai, tokie kaip: kepiniai, saldainiai ir ledai;
Gėrimai su pridėtu cukrumi, tokie kaip: sultys, limonadai, įprasti sporto ar energetiniai gėrimai;
Vietoj saldintų gėrimų gerkite vandenį. Apsvarstykite galimybę naudoti natūralius cukraus pakaitalus: medų, steviją.
Reguliari sveika mityba (ir fizinis aktyvumas) gali padėti išlaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, sveiką kraujospūdį ir cholesterolio kiekį normos ribose. Taip pat, sveikai besimaitindami, numesite ar išlaikysite sveiką svorį, užkirsite kelią diabeto atsiradimui arba jį sukontroliuosite, gerai jausitės ir turėsite daugiau energijos.
Rekomenduojamas gyvenimo būdas, norintiems sumažinti diabeto riziką
Norėdami būti sveiki, sumažinkite suvartojamą pridėtinio cukraus kiekį, taip pat venkite perdirbtų maisto produktų, saldžiųjų gėrimų. Specialistai pataria padidinti suvartojamų skaidulų kiekį. Daug skaidulų turintis maistas yra: vaisiai ir daržovės. Ankštinėse daržovėse (lęšiuose, pupelėse, avinžirniuose, žirniuose) taip pat yra daug ląstelienos ir sveikų augalinių baltymų. Žmonės, kurie valgo daug skaidulų turinčio maisto, paprastai suvartoja mažiau kalorijų, sveria mažiau, todėl turi mažesnę diabeto riziką.
Svarbiausia nepamiršti pakankamai judėti, sportuoti, ir ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Sportuodami galite išsiugdyti geresnę koordinaciją, pusiausvyrą, jėgą ir ištvermę. Sportas taip pat gali padidinti energijos lygį. Dėl sporto organizmas geba geriau reaguoti į insuliną ir stabiliau kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje. Jau vien dėl lengvos mankštos insulinas pradeda veikti geriau organizme.
Kaip savimi rūpintis, kuomet sergate diabetu
Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, dėl nervų pažeidimų, kilusių dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje, gali kilti problemų su kraujotaka, kuri ypač sutrinka galūnėse, o labiausiai – pėdose. Kad išvengtumėte pėdų problemų, prieš fizinį krūvį, jo metu ir po jo turėtumėte avėti itin patogius batus ir prižiūrėti kojas.
Daugelis žmonių, sergantys diabetu, savo aktyvumui renkasi pasivaikščiojimą su draugais ar šeimos nariais. Kiekvieną savaitę pasirenkant skirtingus maršrutus ir aktyvumo laiką, gausite daugiausia naudos sveikatai ir nebus nuobodu. Renkantis pasivaikščiojimą kaip sporto ar mankštos alternatyvą, taip pat yra mažesnė rizika patirti traumas, susižeisti. Tačiau, jeigu jaučiatės gerai, galite išbandyti ir aktyvesnį sportą.
Jei buvote neaktyvus ilgą laiką ar bandote naują fizinę veiklą, pradėkite lėtai, skirkite jai 5–10 minučių per dieną. Tada kiekvieną savaitę pridėkite šiek tiek daugiau laiko. Padidinkite kasdienį fizinį aktyvumą praleisdami mažiau laiko prie televizoriaus ar kompiuterio. Išbandykite šiuos paprastus būdus, kaip kiekvieną dieną įtraukti fizinę veiklą į savo gyvenimą:
Pasivaikščiokite, kol kalbate telefonu ar per televizijos reklamą;
Atlikite buities darbus: grėbkite lapus, valykite namus ar plaukite rankomis automobilį;
Parkuokitės tolimiausiame prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės gale ir eikite iki parduotuvės;
Vietoj važiavimo liftu rinkitės eiti laiptais;
Dažniau vykite su šeima ar draugais į gamtą – pasivažinėkite dviračiais, pasivaikščiokite.
Žinoma, nepamirškite sveikai maitintis ir gerti daug vandens.
Jei be perstojo rėktum 8 metus, 7 mėnesius ir 6 dienas, tai pagamintum pakankamai energijos užvirinti vandenį vienam kavos puodeliui
Kitas faktas
Komentarai