Streso įtaka sapnams

Stresas ir kraštutinės gyvenimiškos situacijos yra vienas iš svarbiausių psichosocialinių veiksnių, darančių didžiausią įtaką mūsų sapnams. Tyrimai rodo, kad mes linkę sapnuoti ir prisiminti labiau blogus, nei gerus sapnus. O teorija paprasta – nesąmoningas noras sapnuoti košmarus.

Galima sakyti, kad košmarai mums tampa mini imitaciniais pasauliais, kuriuose mes sprendžiame numanomas pavojingas situacijas, psichologiškai subręstame grėsmei, kai ji ateina į mūsų tikrąjį gyvenimą. Turite atkreipti dėmesį ne tik į patiriamą stresą darbe, bet ir buitinius nesklandumus namuose.

Norėdami atsikratyti košmarų, susiplanuokite nuoseklų pasirengimo miegui ritualą, kuris gali padėti sumažinti jūsų košmarų intensyvumą ir dažnį. Pirma, prieš miegą mažiau šnekėkite ir galvokite apie stresines situacijas. Antra, meditacija padės „išvalyti“ mintis nuo neigiamų emocijų. Trečia, fiziškai jums gali pagelbėti šilta vonia ar rami muzika.

Įdomu:

• Košmarai, prasidėję moteriai po vaiko gimimo, gali būti ryškus pogimdyvinės depresijos požymis.
• 5-10 proc. suaugusiųjų kartą per mėnesį sapnuoja košmarus.
• Liaudyje manoma, kad košmarus gali iššaukti mėsos ir „sunkaus“ maisto valgymas prieš miegą.
• Košmarų, kuriuose regite jums ypatingai skausmingą įvykį, intensyvumo mažėjimas rodo jūsų realų psichinės būsenos gerėjimą.

    Jei jūsų košmarai dažnai neturi pabaigos, t.y. nubundate pačiu įdomiausiu sapno metu, šį nemalonų ciklą padėti nutraukti gali:

• Košmaro „įgarsinimas“ – tiesiog su kažkuo apie tai pasikalbėkite.
• Užrašykite košmaro „scenarijų“.
• „Perrašykite“ košmaro scenarijų – sukurkite laimingą pabaigą.