Visoje Europoje širdies ir kraujagyslių ligos atsakingos maždaug už 50 procentų visų mirčių, o sergamumo jomis rodikliai Lietuvoje – vieni didžiausių Europoje. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad sergančiųjų amžius pastaraisiais metais gerokai sumažėjo, o pacientai dažnai nepakankamai suvokia šių ligų keliamą grėsmę gyvybei.
 
Prevencijai ir kovai su liga – tie patys metodai
 
Lietuvos širdies asociacijos vadovas, kardiologas doc. Raimondas Kubilius vardija, jog širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks. Todėl tiek gydytojai, tiek patys žmonės turi dėti pastangas į kuo ankstesnį sutrikimų pastebėjimą.
 
„Kardiologai išskiria dvi pacientų grupes: vieniems jau diagnozuota vienokia ar kitokia širdinė liga ir paskirtas medikamentinis gydymas, o kiti tiesiog turi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius. Kadangi šie veiksniai yra aktyvūs, tai net jokių nusiskundimų neišsakantys žmonės privalo nuolatos tikrintis. Nuo 20 metų amžiaus kiekvienam rekomenduojame kartą per metus pasimatuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje. Nesant jokių pakitimų, tai galime daryti rečiau, kas penkerius metus. Pajutus širdies maudimą ar permušimus, liga jau gali būti išsivysčiusi, todėl ją diagnozuoti privalome tada, kai išorinių simptomų galbūt net nesimato“, – teigia R. Kubilius.
 
Trys pagrindiniai rizikos veiksniai: arterinis kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje bei rūkymas. Gydytojas pabrėžia, jog pacientų su diagnozuotomis ligomis amžius pastaraisiais metais gerokai atjaunėjo. Manoma, kad pagrindinė to priežastis – nepakankamas dėmesys prevencijai.