Jei atidžiau paanalizuotume į stresinę situaciją patekusį žmogų, pastebėtume, kaip pakinta jo kvėpavimas: jis tampa paviršutiniškas ir dažnas. Taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis, lenkiamųjų raumenų tonusas, t.y. sugniaužti kumščiai, sulenktos rankos, į priekį palinkęs kūnas. Tai įprasta kūno savigynos reakcija, kada susigūždami bandome apsaugoti pažeidžiamiausias kūno vietas – kaklą, vidaus ar lytinius organus.
 
„Užsitęsus stresinei būsenai neišvengiamai susidursime su vienokiais ar kitokiais vidaus organų sutrikimais, kadangi tokiose situacijose vyrauja simpatinė nervų sistema, kitaip dar vadinama „kovos arba pabėgimo“ sistema, kurios tikslas apsaugoti mus grėsmės atveju. Tuomet daug kraujo priteka į širdį ir griaučių skersaruožius raumenis, o žarnynas lieka nuošalyje, tad ten pradeda trūkti maistinių medžiagų.
 
Ilsintis vyrauja parasimpatinė nervų sistema, kitaip dar vadinama „ilsėkis ir virškink“ sistema, kuomet daug kraujo priteka prie virškinimo sistemos organų. Taip pat svarbu suprasti, kad visi vidaus organai tvirtinasi prie diafragmos, todėl giliai kvėpuojant diafragma (kvėpuojant pilvu), vidaus organai verčiami nuolatos judėti. Visgi, kvėpuojant paviršutiniškai bei nuolatos susigūžus, vidaus organus suspaudžiame ir neleidžiame laisvai judėti diafragmai“, – pasakoja kineziterapeutė Greta Baronaitė.
 
Kokius negalavimus sukelia stresas?
 
Pašnekovė teigia, kad praktikoje nuolat pasitaiko įvairiausių negalavimų atvejų, tačiau dažniausiai skundžiamasi virškinimo sistemos ir širdies sutrikimais: užkietėję viduriai, skrandžio skausmai, pilvo pūtimas, širdies „permušimai“, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis – dažniausiai girdimi nusiskundimai.