Krūties vėžio susirgimai dažniausiai aptinkami vėlesnėse stadijose, kas itin apsunkina gydymą ar net baigiasi mirtimi. Kaip moterims pastebėti pavojingą ligą ir mažinti riziką ja susirgti, pasakoja onkologė chemoterapeutė Nijolė Šatkauskienė.

„Paprastai ankstyvą vėžio stadiją apčiuopos būdu nustatyti labai sunku, o jei moteris pati užčiuopia krūtyje guzelį, tai jau bus daug vėlesnė vėžio stadija. Kalbant apie profilaktiką, įprastai moterims rekomenduojama kiekvieną mėnesį, nuo pirmos mėnesinių dienos iki dešimtos, kuomet krūtys dar yra ramybės būsenoje, viską apsičiuopti ir pažinti savo krūtis. Tokiu atveju visuomet bus lengviau stebėti vykstančius pokyčius.

Jei moteris pastebi galimus ligos simptomus, nedelsiant būtinai kreiptis į šeimos gydytoją, kadangi šiuo metu visi šeimos gydytojų kabinetai turi echoskopus. Taigi, pirmiausia gydytojas pacientą apžiūri echoskopu ir jei pastebima galima problema, moteris siunčiama į onkologijos klinką, kur atliekami detalesni tyrimai“, – įvardina onkologė.

Veiksniai, lemiantys ligos atsiradimą

Visoms moterims nuo 50 iki 69 metų yra atliekamos nemokamos profilaktinės monogramos ir stebima krūties vėžio rizika. Vis dėlto, jei artimi, pirmos eilės giminaičiai, kaip mama, sesuo ar teta yra sirgusios šia onkologine liga ir jei ji atsirado jaunesniame, nei 50 metų amžiuje, atliekami genetiniai tyrimai net 25-30 metų amžiaus moterims.

„Jei tokių tyrimų metu pasitvirtina, kad BRCA genas, kuris sprendžia krūties vėžio paveldimumą, yra mutavęs, šie tyrimai atliekami ir pacientės seserims ar dukroms. Kadangi tai itin padidina riziką susirgti krūties vėžiu, artimiesiems rekomenduojama tai išsitirti kur kas anksčiau, tuomet yra atliekamos monogramos, echoskopijos bei magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai“, – teigia Nijolė Šatkauskienė.