Anot gydytojos, jei vaikystėje kamavo antsvorio problemos – tai yra vienas iš faktorių, didinančių riziką susirgti krūties vėžiu. Taip pat tam turi įtakos pasyvus gyvenimo būdas, rūkymas, radiacija, nuolatinė psichologinė įtampa, krūties traumos, vėlai prasidėjusios mėnesinės, kuomet yra sutrikusi kiaušidžių funkcija bei kitos ligos. Mityba šioje vietoje irgi svarbi, kadangi dažnas riebaus maisto valgymas, sąlygojantis nutukimo problemas ir medžiagų apykaitos sutrikimus, gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Kada būtina mastektomija?

Mamogramos – vienas iš tikslingiausių tyrimų, nustatant krūties vėžį. Gydytoja pasakoja, kad jei pacientė yra jauna, toks tyrimo būdas, dėl gausaus liaukinio audinio krūtyje, būtinas derinti ir su echoskopija, kad visi vėžio požymiai ir židiniai būtų matomi tiksliai.

„Dažnai moterims vienas iš labiausiai baimę keliančių krūties vėžio gydymo būdų yra mastektomija, tačiau paprastai ši liga gydoma kompleksiškai ir tai nelaikoma vien tik krūties liga, kadangi serga visas organizmas. Nustačius diagnozę susirenka ne mažiau kaip trijų specialistų komanda ir priklausomai nuo to, kokia yra ligos stadija ir būklė, koks vėžio išplitimo laipsnis, parenkamas adekvatus gydymas.

Jei tai yra labai nedideli pakitimai, pavyzdžiui, pirma vėžio stadija, paprastai gydymas pradedamas nuo krūtį tausojančios operacijos.

Anksčiau, penktame 20 a. dešimtmetyje ir anksčiau krūties vėžio gydymui buvo taikoma vien tik mastektomija, tačiau tai yra labai organizmą žalojančios operacijos ir šiandien jos atliekamos gana retai. Apie gydymo būda, kaip mastektomiją, sprendžiama, kuomet vėžys yra labai išplitęs, kada krūtyje yra itin daug ligos židinių arba jei yra toje vietoje vienas didelis centrinis vėžys.