Pienas

Dideliose cisternose negali būti parduodamas pienas iš mažo ūkio: privatus asmuo paprasčiausiai tiek nesurinktų. Vadinasi, tai pienas iš fermos, kur ganosi apie tūkstantis karvių. Pienas iš nedidelio privataus ūkio paprastai parduodamas iš bidonų arba didelių butelių.  

Išklausinėkite pardavėją kuo jis šeria savo karves. Rūpestingas ūkininkas silosu karvių nešeria, nes nuo jo pieno rūgštingumas padidėja dvigubai. Bet vien aromatiniais dobilais karvės šerti taip pat negalima. Reikia ir dobilų, ir sauso šieno, ir maltų grūdų ir žalios žolės.   

Tikras kaimiškas karvės pienas turi būti baltos, kartais net kreminės spalvos, juk jo riebumas gana didelis – nuo 3 iki 6%. Nustatyti ar pienas buvo skiestas galima tokiu būdu: įlašinkite jo į stiklinę švaraus vandens. Gero pieno lašelis gražiai nusileis į stiklinės dugną ir ištirps ne iš karto. Kokybiško pieno paviršiuje po 5-8 valandų nusistovi riebi grietinėlė.

Ožkos pienas

Specifinį kvapą ir skonį ožkos pienui suteikia lakiųjų riebalų rūgštys, kurias išskiria ožkos tešmens riebalinės liaukos. Į pieną jos patenka, kaip taisyklė, melžimo metu. Jeigu ožka laikoma švariai ir prieš kiekvieną melžimą kruopščiai plaunamas jos tešmuo, pieno aštraus kvapo ir specifinio skonio praktiškai nesijaučia. Gerai prižiūrėtos ožkos pienas apskritai neturi kvapo, o jo skonis beveik nesiskiria nuo karvės pieno skonio.  

Varškė

Geros kokybės šviežia varškė turi turėti fermentuoto pieno kvapą ir skonį, kitų kvapų ir prieskonių turi nesijausti. Kokybiškos varškės konsistencija lengva ir vientisa, riebi varškė – lengvai tepama, liesa varškė – grūdėtos, birios konsistencijos, leistinas nedidelis kiekis išrūgų išsiskyrimo. Produkto spalva turi būti balta ar kreminio atspalvio ir tolygiai pasiskirsčiusi visoje masėje.