Žmonijos pradžioje streso sukeliamos fiziologinės reakcijos buvo labai reikalingos – nuo jų priklausė mūsų išlikimas kovoje su priešu. XXI a. tokie fiziniai pavojai nebeegzistuoja – vargu ar einant gatve jus užpuls koks stumbras ar mamutas. Tačiau streso daugumai išvengti nepavyksta. Specialistai įspėja, kad negydomas stresas gali tapti didele tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos problema ir su juo kovoti reikia kompleksiškai.

2017 m. vasarą bendrovės „Sanofi-aventis“ ir apklausų bendrovės „Rinkos tyrimų centras“ atliktas visuomenės tyrimas parodė, kad net 90 % lietuvių stresą patiria kasdien (kaimynų skaičiai kiek mažesni, tačiau taip pat kelia nerimą – kasdien stresą patiria 86 % latvių ir 84 % estų). Dažniausiai lietuvių įvardytos streso pasekmės – padidėjęs nervingumas (73 %), nuovargis (56 %) ir nemiga (51 %). Patarimais, kaip kovoti su stresu, dalijasi gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.

Nuo ko pradėti?

„Kasdieniai įvykiai – įtampa darbe, santykių problemos ar kamščiai gatvėse – šiandien sukelia tokias pat fiziologines organizmo reakcijas, kaip ir prieš tūkstančius metų. Atsidūrus stresinėje situacijoje širdis ima plakti tankiau, padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis – organizmas ruošiasi kovai“, – pasakoja D. Pipiraitė.

Nors kovojant su stresu pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į jo priežastis (t.y. kas sukuria stresines situacijas ir kaip žmogus sugeba jas suvaldyti), šis procesas gali užtrukti. Jei jaučiate, kad su patiriamu stresu nebesusitvarkote, nedvejodami kreipkitės į specialistus. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacija gali tapti pirmu svariu žingsniu kovoje su stresu.

Gydytoja D. Pipiraitė pažymi, kad nuolatinė įtampa ir nerimas taip pat veikia ir fizinę mūsų sveikatą: stresas gali pakenkti virškinimo sistemai, neigiamai paveikti širdies veiklą, susilpninti imuninę sistemą, organizmui ima trūkti įvairių medžiagų. „Fizinės sveikatos gerinimas gali padėti sumažinti nuolatinio streso pasekmes organizmui. Visavertė mityba, poilsis, sportas ir aktyvus laisvalaikis, žalingų įpročių vengimas – visa tai padeda mažinti žalą, kurią sukelia didelė įtampa“, – sako D. Pipiraitė.