Dar niekas nesukūrė amžinos jaunystės eleksyro, tačiau būdų išsaugoti ją ilgiau yra ne vienas. Štai keli iš jų.

Senatve, aš tave suvalgysiu!

Miestų gyventojai suvartoja per daug riebalų ir gyvulinės kilmės baltymų. Mėsos produktus derėtų valgyti tik retkarčiais – geriausia pirmenybę teikti neriebiai jautienai, vištienai ir kalakutienai. Žuvies patiekalai turėtų puikuotis ant stalo ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę.

Produktus geriau ne kepti, o troškinti ir ruošti garuose. Būtina suvartoti pakankamai vaisių ir daržovių, ir būtent tų, kurie auga mūsų kraštuose. Daržovės gerina žarnyno motoriką (daugelis vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių susiduria su šia problema). Jas patartina valgyti ne šviežias, bet termiškai apdorotas (tiesa, tik trumpą laiką) – taip jos įsisavinamos geriau.

Nepiktnaudžiaukite duona ir miltiniais gaminiais. Geriau įtraukite į savo racioną daugiau džiūvėsėlių, padžiūvusios duonos, ir valgykite nedidelėmis porcijomis po 4–5 kartus per dieną.

Su genais (ne)pakovosime

Ilgaamžiškumas labai priklauso nuo genetikos. Kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi, tačiau apsisaugoti nuo paveldimų ligų galima. Pavyzdžiui, jeigu jūsų giminėje žmonės anksti miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, reikia reguliariai lankytis pas kardiologą, mesti rūkyti, atsisakyti alkoholio, sekti savo kraujospūdį. Na, o jeigu kas nors serga cukriniu diabetu, ne pro šalį išsitirti pas endokrinologą ir apriboti saldumynų kiekį.

Pageidautina pakeisti ir savo požiūrį į gyvenimą. Pozityvūs ir optimistiškai nusiteikę žmonės gyvena ilgiau už tuos, kurie visada viskuo nepatenkinti. Svarbu išsaugoti ir šiltus santykius su šeima – pastebėta, kad tie, kurie senatvėje tampa globėjais arba įtėviais, už savo bendraamžius atrodo daug jaunesni, o ir jaučiasi geriau. Pojūtis, kad esame kam nors reikalingi, verčia mus mobilizuotis ir neleidžia senti.