Bet kuri mama žino, kad apsilankyti su vaiku pas gydytoją gali būti sudėtinga. Juk net ir suaugusieji kartais bijo eiti į polikliniką, prisiruošia ten tik tada, kai iš tikrųjų prispaudžia reikalas. Tad ką jau bekalbėti apie vaikus?

Gydytojų ir skiepų baimė tarp vaikų yra itin paplitusi. Įvairių psichologinių tyrimų duomenimis, šios baimės dažniausiai būdingos skirtingų amžiaus grupių vaikams:

• Mergaitėms ir berniukams nuo 3 metų amžiaus;
• Mergaitėms nuo 5 iki 8 ir nuo 10 iki 12 metų;
• Berniukams nuo 6 iki 9 ir sulaukus 11 metų.

Kai kuriems vaikučiams baimę įveikti arba bent jau ją sumažinti padeda tai, kad šalia yra mama – ji gali prisiliesti, pasakyti ką nors švelnaus ir malonaus. Kiti gi lengviau atsikvepia, kai gydytojas arba gydytoja parodo, kiek ir kokių žaisliukų išgydė. Dar kitų baimė būna tokia didelė, kad jie iš visų jėgų priešinasi medicininėms procedūroms, tad mažųjų pacientų gydymas tampa itin sunkus. Tokiu atveju paprastai nepadeda nei įtikinėjimai, kad viena ar kita procedūra yra būtina, nei aiškinimas, kad iš tikrųjų nieko baisaus joje nėra. Net pažadas kuo nors apdovanoti už gerą elgesį gydytojo kabinete lieka neišgirstas. Tokiose situacijose tėveliai pasijunta esantys visiškai bejėgiai, nežino, kaip padėti savo mažyliui. Kai kurie suaugusieji patys tampa labai neramūs, jaudinasi dėl vaikučio, kiti gi ne juokais pykteli ir ima gėdinti atžalą, kaltinti ją dėl bailumo ir neklusnumo. Tėvų emocijas suprasti nesudėtinga, tačiau toks jų elgesys problemą dažniausiai tik paaštrina. Tėvelių baimė ir nerimas tik sustiprina vaiko baimę, o grasinimai ir pašaipos įvaro ją giliau, be to, atima pasitikėjimą tėveliais.