Nors dažnai apie skrandžio rūgštingumą kalbame, kaip apie sutrikimą, iš tiesų, tai nėra mūsų priešas. Skrandžio rūgštis yra nepaprastai naudinga organizmui, tai pirmoji mūsų organizmo gynybos linija, apsauganti nuo įvairių patogenų, bakterijų ir parazitų. Problemos prasideda tuomet, kai ši funkcija sutrinka ir organizmas kovoja su per mažu ar per dideliu rūgštingumo kiekiu. Kaip palaikyti skrandžio rūgšties pusiausvyrą? Laidos „Sveikata.lt“ komanda paruošė jums specialų interviu su dietologe Rūta Petereit, kuriame pateiksime atsakymą, į šį svarbų klausimą.
Sveiku, tinkamai funkcionuojančiu skrandžiu norime džiaugtis kiekvienas. Gydytoja, ar tiesa, kad bėgant metams mūsų skrandis pasidaro ne toks atsparus ir ištvermingas?
Ir tiesa, ir netiesa. Įvairaus amžiaus tiek vaikus, tiek paauglius gali kankinti virškinamojo trakto sutrikimai. Lyg ir norėtume, kad būtų galima valgyti viską, tačiau ne visada tokia galimybė yra, net ir esant jauname amžiuje. Žinoma, tai, kad su amžiumi virškinamojo trakto problemų gali atsirasti vis daugiau, irgi yra tiesa – juk virškinimo traktas sensta, kaip ir visas organizmas. Pradeda nykti raumenys ir tuomet problemų gali pasitaikyti dažniau.
O dėl kokių skrandžio problemų į jus dažniausiai kreipiasi pacientai?
Virškinimo trakto problemų tikrai yra ne viena, todėl ir kreiptis pacientai gali dėl įvairių priežasčių. Kartais dėl to, kad skrandis negeba virškinti, kartais – dėl vidurių užkietėjimo. Tačiau galiu išskirti, kad rėmuo ir refliuksas yra itin dažnos problemos. Jos gali varginti net iki 33 proc. pacientų.
Ar galime įsivertinti, koks mūsų rūgštingumas - didelis ar mažas? Galbūt yra kokie nors organizmo siunčiami signalai, kurie pagelbėtų?
Būtų tikrai labai paprasta, jei galėtume namuose diagnozuoti savo skrandžio rūgštingumą. Deja, tokių tyrimų namuose atlikti galimybės nėra ir apie tai galime tik spėlioti. Visgi, jei jaučiate pačius dažniausius simptomus – balso užkimimą, padidėjusį seilėtekį, kąsnio jausmą gerklėje, krenkštimą ar net varginantį naktinį kosulį – kreipkitės į specialistus. Leiskite gydytojui nustatyti jums diagnozę ir galimas priežastis. Tai bus daug efektyviau, negu spėlioti ar jūsų rūgštingumas padidėjęs, ar ne.
Vienas iš labai populiarių mitų yra tai, kad rėmenį reikia gesinti. Kokia jūsų, kaip specialistės nuomonė, apie pacientų taip mėgstamą rytinį šaukštelį sodos?
Skrandžio rūgštingumo gesinimas nėra gydymas. Greitai gautas geras rezultatas gali taip pat greitai ir išgaruoti. Iš tiesų rytinis sodos šaukštelis arba obuolių acto gurkšnis yra labai paplitęs tarp pacientų. Vis dėlto aš visada rekomenduoju galvoti, kas sukelia tas priežastis ir naikinti jas, o ne jų simptomus. Šį rėmens gesinimą galima sulyginti su greito maisto valgymu. Suvalgius greito maisto, kraujyje pakyla cukraus lygis, smegenyse išsiskiria laimės hormonas dopaminas, tačiau kuriam laikui? Po valandos pajaučiame, kad vėl norime valgyti. Lygiai tas pats yra su gesinimo priemonėmis. Rezultatą turėsime, bet labai trumpą.
O kokias pasėkmes gali sukelti rėmens ignoravimas?
Dėl rėmens atsiradę simptomai gali iš pradžių ir neužkliūti, bet vėliau – peraugti į rimtas ligas, kaip pvz.: opaligė, skrandžio uždegimas, stemplės uždegimas, taip pat gali sukelti ir onkologines ligas. Todėl pajutus jau minėtus simptomus ir jiems varginant ilgesnį laiką, labai rekomenduočiau kreiptis į specialistus ir ieškoti priežasčių bei gydymo.
Ar yra ligos, kurios gali paskatinti skrandžio rūgšties gamybos sutrikimus?
Taip. Pirmiausia, tai visos virškinimo trakto ligos, tokios, kaip skrandžio, stemplės uždegimai, kepenų problemos, kasos ligos. Tačiau įtakos tam gali turėti ir kitos lėtinės ligos – cukrinis diabetas arba nutukimas.
Greičiausiai sutiksite, kad ne visuomet turime laiko ar galimybių kreiptis į specialistus. Sakykite, ar yra kokios nors priemonės, kurios galėtų tapti mūsų pirmąja pagalba sutrikus skrandžio rūgštingumo funkcijai?
Tikrai ne visuomet pavyksta greitai patekti pas gydytoją, todėl žmonės dažnai užsiima savigyda. Aš rekomenduočiau nepradėti nuo rimtų medikamentų, nes juos turi išrašyti gydytojas. Jeigu jau esate išbandę visus sveikos gyvensenos patarimus ir niekas nepadėjo, tai pirmąja pagalba galėtų būtų augaliniai preparatai. Lietuvoje šiuo metu turime naujieną – sustiprinto poveikio saldymedį DGL. Šis augalas jau nuo seno žinomas, kaip priemonė, nuo virškinamojo trakto ligų. Juo buvo gydomos opaligės. Saldymedis padeda atsinaujinti stemplei ir skrandžio gleivinei, palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą. Norint išlaikyti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą, saldymedį naudinga naudoti kartu su kitų augalų sėklų bei šaknų ekstraktais – ožrage, pankoliu, imbieru. Taip pat mitybą reikėtų papildyti magniu, lakto-bifido bakterijomis. Toks derinys padės išgauti ilgalaikį efektą ir sunormalizuoti, palaikyti normalų skrandžio rūgštingumą.
Galbūt pabaigai galėtumėte pasidalinti praktiniais patarimais, kurie padėtų gerai jaustis ir džiaugtis skaniu maistu?
Visų pirma, visuomet turime išlikti fiziškai aktyvūs. Jei vėlesniame amžiuje tai tampa iššūkiu, pamėginkite bent jau vaikščioti po kambarį. Stresas taip pat yra vienas iš faktorių, išbalansuojančių skrandžio rūgštingumą. Vengti streso nereikia, nes tai tiesiog neįmanoma. Reikėtų tiesiog pakeisti požiūrį į stresą.
Iš mitybos pusės, labai svarbu maitinimosi rėžimas. Jei jau vargina refliukso simptomai, tai ilgų tarpų dienos metu tarp valgymų neturėtume laikytis. Reikėtų valgyti kas dvi su puse, tris valandas. Nakties metu tikrai galime nevalgyti ir dvylika valandų, bet dienos rėžimas turi būti sureguliuotas. Žinoma, reikėtų vengti riebaus, kepto, aštraus maisto ir prisiminti, kad didžiausia blogybė – atsisakyti baltyminių maisto produktų. Mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, ankštinės daržovės, sėklos, riešutai. Baltymai yra statybinė organizmo medžiaga, na o virškinimo traktas yra sudarytas iš raumenų, vadinasi esant baltymų trūkumui jis gali nusilpti.
Laida „Sveikata.lt“ – kiekvieną sekmadienį, 9 val. ryte, per TV3. Nepamirškite įsijungti!
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai