Karštuoju metų laiku, ir ne tik, daugeliui gali pasireikšti bent lengva dehidratacijos forma. Dehidratacija nutinka tuomet, kai kūnas netenka daugiau skysčių nei, kad žmogus suvartoja. Kūdikiams, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, didesnė rizika, jog truks skysčių. Kuomet ilgai trūksta skysčių, sutrinka šlapimo pūslės veikla, tinkamai nebefunkcionuoja inkstai, prasideda traukuliai, nukrenta kraujo spaudimas ir netenkama sąmonės, galima netgi numirti.

Suaugusiųjų ir vaikų dehidratacijos simptomai yra šie:

• jaučiamas troškulys;
   
• tamsiai geltonas ir stipraus kvapo šlapimas;
   
• jaučiamas lengvas ar stipresnis svaigulys;
   
• nuovargis;
   
• burnos, lūpų ir akių džiūvimas;
   
• šlapinamasi nedaug ir mažiau nei 4 kartus per dieną;
   
• žemas kraujo spaudimas;
   
• padažnėjęs širdies ritmas;
   
• karščiavimas;
   
• apsunkusios akys;
   
• sunkesniais atvejais nustojama prakaituoti (net ir tada, kuomet karšta),  netenkama sąmonės.
  
   

Dehidratacija dažniau nutinka, kuomet:

• žmogus serga diabetu;
   
• žmogus vemia arba viduriuoja;
   
• per ilgai būnama saulėje (kuomet gaunamas šilumos smūgis);
   
• išgeriama per daug alkoholio;
   
• per daug prakaituojama po mankštos ir pamirštama vartoti skysčius;
   
• lauke aukšta, apie 35 °C, ar aukštesnė temperatūra;
   
• vartojami vaistai, kurie verčia daugiau šlapintis (diuretikai).
  
   

Būdai, kaip sumažinti skysčių trūkumo riziką:

1. Gerkite visuomet kuo daugiau vandens, ypač vos tik pajutę lengvus dehidratacijos simptomus.
   
    
2. Jei jums sunku gerti vandenį, nes dėl kažkokių priežasčių jaučiatės blogai ar sirgote, pradėkite nuo mažų gurkšnelių ir tada palaipsniui gerkite daugiau.
   
    
3. Galite naudoti šaukštą, kad vaikui būtų lengviau nuryti skysčius.
   
    
4. Stebėkite šlapimo spalvą. Dienos metu turėtumėte gerti pakankamai, kad šlapimas būtų šviesiai skaidrios spalvos (neskaitant atvejų, kuomet jį nudažo tam tikri suvartoti maisto produktai, vitaminai ar vaistai).
   
    
5. Gerkite kuo daugiau skysčių tada, kai yra didesnė dehidratacijos rizika, pavyzdžiui: jei vemiate, prakaituojate ar viduriuojate, būnate lauke, kuomet aukšta temperatūra ir karšta.
   
    
6. Jei sergate ar viduriuojate ir netenkate per daug skysčių, turite organizme atstatyti druskos ir mineralų kiekius, kurių neteko jūsų organizmas, o tam kartais nebeužtenka vien vandens gėrimo. Vaistininkas arba gydytojas rekomenduos ir nurodys reikiamą vartoti specialų elektrolitų tirpalą.