Daugelis ekspertų mano, kad antroji koronaviruso banga yra tikėtina, tačiau niekas nėra tikras, kada ji ateis, ir kiek galėtų būti stipri. Kai kurios šalys vis dar susiduria su didelėmis epidemijomis, tačiau net ir tos, kurios šiuo metu kontroliuoja virusą, bijo stiprios antros bangos. Visgi tai natūralus procesas: infekcijų skaičius didėja, o paskui vėl mažėja – kiekvienas ciklas yra laikomas koronaviruso banga. Baiminamasi, kad gali kilti stipresnė banga.
Praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo pandemijos pradžios dar nėra aiškių įrodymų, kad virusas mutavo, kad jis galėtų lengviau plisti ar paūmėti, ar kaip tik būti mažiau mirtinas – kol kas, kokia bus jo ateitis, galima tik spėlioti.
Ar antroji banga būtų tokia pati kaip pirmoji?
Vietiniai ligos eigos paūmėjimai gali būti pastebėti net artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais, kai apsaugos priemonės daugelyje šalių bus gerokai sušvelnintos ar panaikintos. Kai kurie virusologai laikosi nuomonės, kad tuo atveju, kai priemonės bus žymiai sušvelnintos, rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje galime sulaukti stiprios antrosios bangos. Žiemą taip pat COVID-19 gali būti lemiamas laikas, nes šiuo laikotarpiu lengviau plinta kiti koronavirusai. Net ir tuo atveju, kai kontroliuojamas virusas ir jo aukų skaičius, nedidelis sezoninis postūmis gali sukelti spartų viruso plitimą. Nemaža dalis ekspertų laikosi nuomonės, kad pavasaris neabejotinai mums padėjo ir sušvelnino pirmąją viruso puolimo bangą.
Kaip pasiruošti?
Galimai artėjant antrai viruso bangai, reikia neprarasti budrumo ir, kiek įmanoma, būti pasiruošus:
Laikykitės kruopštaus rankų plovimo ir valymo priemonių naudojimo. Kai negalite nusiplauti rankų muilu, jas dezinfekuokite.
Tęskite saikingai socialinį atsiribojimą – jeigu nebūtina, nesibūriuokite didelėse žmonių grupėse, laikykitės atstumo.
Kai nesate tikri dėl savo savijautos, likite namie arba bent dėvėkite apsaugines kaukes.
Venkite kontaktuoti, kai nebūtina, su pažeidžiamų grupių žmonėmis: senoliais, lėtinėmis ligomis sergančiais asmenimis, ypač tada, kai patys jaučiatės prasčiau.
Nusiteikite ir pasiruoškite psichologiškai, kad gyvenimo ritmas vėl gali pasikeisti ir neatitikti tam tikrų lūkesčių, jog vėliau nekiltų šokas.
Likite namuose, jei sergate.
Pasirūpinkite būtiniausiais turėti vaistais, apsaugos priemonėmis, kad paskui jų nepritrūktų.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai (2)