Nors ši vasara karščiais nepasižymi, dalinamės keliais paprastais patarimais, padėsiančiais jaustis puikiai net per didžiausią kaitrą!
 
Kaskart, artėjant karštų orų bangai, specialistai primena valgyti mažiau saldumynų, pamiršti griežtas dietas ir pasirūpinti kraujagyslėmis. O ar žinote, kodėl? Išsiaiškinkime.
 
Įveikti šleikštulį
 
Per kaitrą daugelį žmonių kamuoja pykinimas: galva tarsi prikimšta vatos, negera. Įveikti šiuos nemalonius pojūčius padės produktai, turintys aitrumo arba kuriuos valgant lengvai sutraukia liežuvį, pavyzdžiui, bananai, aronijų arba juodųjų serbentų morsas, špinatai, mėtos.
 
Gaivumo ir energijos suteiks toks paprastas kokteilis iš šviežių mėtų nuoviro, atvėsinto ir pagardinto šaukšteliu citrinų sulčių bei ledu.
 
Puikiai tonizuoja ir šviežių žalumynų mišiniai, pavyzdžiui, šaukštas šalavijų arba citrinų sulčių, atskiestų stikline obuolių ar morkų sulčių.
 
Neperkrauti skrandžio
 
Sunkus – baltymų turtingas ir riebus – maistas virškinamas lėtai, jam perdirbti reikia daug energijos. Kadangi karštyje kraujas sutirštėja ir sulėtėja apykaitos procesai, tvyrant kaitrai geriau rinktis „lengvų“ baltymų, daug ląstelienos turintį maistą: žuvį, vaisius, daržoves, ryžius, avižinius arba kitokius dribsnius, kelių grūdų košes ir duoną. Lengvai virškinamos ir puikiai tonizuoja lapinės salotos – pačios įvairiausios. Tik svarbu jas valgyti šviežias, ilgai nelaikyti šaldytuve.
 
Neatsisakyti druskos
 
Per karščius jokiu būdu negalima pradėti laikytis bedruskės dietos – juk prakaituodamas mūsų kūnas ir taip netenka labai daug druskos ir mikroelementų.
 
Tačiau tai nereiškia, kad būtina visą maistą persūdyti. Tiesiog laikykitės endokrinologų rekomenduojamos normos, pagal kurią druskos perdien turėtume suvalgyti ne daugiau nei pusę šaukštelio.
 
Išsimiegoti
 
Kad naktį organizmui būtų vėsiau, prieš miegą nevalgykite nieko sunkaus – ir ypač mėsos: virškinant sunkų maistą pakyla kūno temperatūra.
 
Visiškai atsisakyti vakarienės nereikėtų, tačiau ji turėtų būti lengva: išgerkite stiklinę kefyro, suvalgykite varškės, gabalėlį sūrio su žalumynais arba daržovių salotų su mocarela.
 
Padėti kraujagyslėms
 
Tvyrant karščiams net sveikų žmonių kraujyje sumažėja deguonies – kraujas pasidaro tirštesnis ir klampesnis. Dėl to atsiranda dusulys, silpnumas, greičiau nuvargstama. Ir jeigu nėra galimybės vėsesnių orų palaukti mirkstant jūroje ar bent baseine, bet tenka keliauti į darbą, kardiologai pataria pasirūpinti kraujagyslių – taip pat ir smegenų – tonusu. Kaip geriausia tą padaryti, pasitarkite su savo gydytoju. Kai kurie specialistai siūlo išgerti tabletę nošpos, tabletę glicino ir 20 lašų valokordino pusei stiklinės vandens – toks kokteilis ramina, atpalaiduoja kraujagysles ir raumenis. Tačiau be specialisto leidimo eksperimentuoti jokiu būdu nederėtų, juolab kad nošpa mažina kraujo spaudimą, ir žmonėms, kenčiantiems dėl šokinėjančio kraujospūdžio, tai gali būti pavojinga.
 
Liaudies medicina, į kurios išmintį kartais įsiklauso ir oficialioji medicina, pataria neįprastai karštomis dienomis nusiimti visus papuošalus – grandinėles, žiedus, apyrankes. Taip kraujui bus lengviau tekėti smulkiosiomis kraujagyslėmis, pagerės visa kraujotaka.
 
Jei tinsta rankos ir kojos
 
Tinimai per karščius veikiausiai būna susiję su kraujagyslėmis ir limfos nutekėjimu. Esant aukštai oro temperatūrai, skysčiai prasčiau pasišalina iš organizmo. Dėl to sutrinka limfos nutekėjimas: ji patenka į audinius ir užsistovi. Moterims tokia būklė sukelia papildomą diskomfortą – dėl hormoninių pakitimų. Tačiau dar labiau komplikuojasi sergantiesiems varikoze, nes, be kitų sveikatos problemų, dar prisideda ir venų nepakankamumas.
 
Jei yra tokia galimybė, po pietų ir būtinai vakare pagulėkite kokias 20 minučių iškeltomis kojomis, o rytais ir prieš miegą maudykitės po kontrastiniu dušu.
 
Blauzdų tinimą gerai atpalaiduoja tam skirti geliai, jų galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje. Jeigu dienai baigiantis kojas skauda ir vos pavelkate jas iš nuovargio, įsigykite specialias kompresines kojines – jos palaiko raumenų ir venų tonusą.
 
Šlapimą varančių vaistų savarankiškai geriau nevartoti, nes visi jie mažina kraujospūdį, o per karščius tai labai pavojinga. Geriau pasirinkite švelnesnį variantą – bruknių lapų arbatą (bet irgi ne daugiau kaip dvi stiklines per dieną!).
 
Mažiau prieskonių ir saldumynų
 
Kolumbijos universiteto mokslininkai paskelbė savo tyrimo, kaip mūsų mityba veikia prakaitavimą, rezultatus. Paaiškėjo, kad labiausiai prakaitavimą skatina produktai, turintys daug paprastųjų angliavandenių (saldūs gazuoti gėrimai, sviestiniai kepiniai, balta duona, cukrus, sausainiai ir tortai), taip pat aštrūs prieskoniai (kajeno pipirai, aitriosios paprikos, tabasko padažas ir pan.). Tad jeigu nenorite, kad prakaitas lietųsi upeliais, verčiau vartokite rūgštų prieskonį turinčius prieskonius, pavyzdžiui, paprastų arba žaliųjų citrinų sultis, bruknių arba granatų padažą.